Žalgirio mūšio 608-ųjų metinių šventei į Žalgirio parką ugnį nešė jaunimas

Liepos 14 dieną Žalgirio pergalės parke buvo minimos 608-osios Žalgirio mūšio pergalės metinės. Prieš šventės pradžią susirinkusiuosius pasveikino du lėktuvai – Karinių oro pajėgų eurokopteris ir verslininko Paulius Staliūno pilotuojamas lėktuvas.

Nuo Nežinomojo kareivio kapo Kaune į parką atnešta ugnis perduota klubo „Žalgirio pergalės parkas“ pirmininkui Gintautui Tamulaičiui, jis uždegė šventinį aukurą.

„Kol lietuvių sąmonėje bus gyvas Žalgirio mūšio aidas, tol bus gyva ir legendinė jų drąsa, įkvepianti mus taip pat garbingai įveikti šių dienų mūšius, kuriems nereikia nei iečių, nei kalavijų, nei patrankų, – kalbėjo šventės vedėja Alma Pauželienė. –

Žalgiris turi likti istorinėje atmintyje kaip svarbus istorinis įvykis, simbolizuojantis iš amžių glūdumų perduodamą protėvių drąsą, išmintį, gebėjimą aukotis Lietuvai.“

Šventės dalyviai sugiedojo „Tautišką giesmę“, padėjo gėlių prie pagrindinių Žalgirio mūšio vadų stogastulpių – Vytauto ir Jogailos.

Anot Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo signataro Leono Milčiaus,  parkas yra kuriamas entuziastų, daug ką reikia dar padaryti, jog jis būtų patrauklesnis ir įdomesnis.

Vasario 16-osios klubo pirmininkas, 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Petro Klimo brolio vaikaitis Remigijus Gulbinas patikino šventės dalyvius, kad 80 narių jungiantis jų klubas visomis išgalėmis stengsis padėti ir prisidėti, jog parkas gražėtų.

Seimo narys, klubo „Žalgirio pergalės parkas“ valdybos narys Vytautas Kamblevičius pasidžiaugė, kad šiemet ugnies nešimo į parką nuo Nežinomojo kareivio kapo estafetė patikėta jaunimui, jis ateityje turės perimti ir parko puoselėjimo vairą. Šiemet, nors minima ne jubiliejinė data, jaunų žmonių susirinko daug. Tai rodo tinkamą parko dvasią.

Klubo „Žalgirio pergalės parkas“ pirmininkas Gintautas Tamulaitis ne tik dar kartą paminėjo Žalgirio pergalės įtaką Lietuvos išlikimui, bet ir nurodė šiemetinius svarbius darbus. Vienas jų – įgyvendinti laimėtą Lietuvos kultūros tarybos projektą parke pagerbti ir įamžinti 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus.

„Iš 49 pateiktų projektų klubo „Žalgirio pergalės parkas“ projektas buvo atrinktas kaip originalus, su išliekamąja Lietuvos istorine ir kultūrine verte“, – sakė pirmininkas.

Pagal architekto Stanislovo Kalinkos suprojektuotą parko viziją numatyta įrengti 20 lietuviškų ąžuolų alėją. 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams medelius sodins signatarų giminės, atkuriamos Lietuvos valstybingumo pradininkai ir asmenys, svariai parėmę projektą finansiškai. Prie ąžuoliukų bus įrengtos lentelės su signataro vardu ir pavarde, trumpa biografija ir veikla lietuvių / anglų kalbomis. Prie alėjos planuojama pastatyti stendą, kuriame bus pateikta 1918 m. vasario 16-osios Akto kopija bei kita informacija apie signatarus. Numatoma išleisti iki 70 psl. A5 formato knygelę apie signatarus, parko kūrimosi veiklą.

Ąžuolų sodinimo šventę numatyta rengti rugpjūčio–rugsėjo mėn.

Klubo pirmininkas Gintautas Tamulaitis pabrėžė, kad parkas kuriamas ne sau, o mūsų vaikams, ateities kartoms, siekiant, kad ši vieta būtų laisvalaikio praleidimo vieta, visuomenės traukos objektas.

Jis padėkojo visiems, kurie padeda puoselėti ir kurti parką.

Šventės dalyviai klausėsi Lietuvos sporto muziejaus vokalinio ir instrumentinio ansamblio ,,Ąžuolynas“ (vadovas Vincas Vytautas Bieliūnas), Babtų kultūros centro Vandžiogalos laisvalaikio salės folkloro ansamblio ir tradicinės kapelijos ,,Griežlė“ (vadovas Andrius Morkūnas) dainų, pašoko ir patys, buvo pavaišinti kareiviška sriuba.

Aleksandras Vitkus