Aprašymas

Seniūnijos veiklos nuostatai

Pakuočių atliekų vežimo grafikas Kauno rajone 2022 m.

Zapyškio seniūnija ribojasi su Ringaudų, Ežerėlio, Kačerginės seniūnijomis, Lekėčių seniūnija (Šakių rajonas, Marijampolės apskritis), Kazlų Rūdos seniūnija (Marijampolės rajonas, Marijampolės apskritis).

Plotas: 149 km²               

Gyventojai: 2020 m. sausio 3 d. duomenimis seniūnijoje gyvenamąją vietą buvo deklaravę 2717 gyventojų. Gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų skaičius nuolat svyruoja nuo 2700-2720 gyventojų.

Seniūnijos centras – Kluoniškių kaimas. Iš viso seniūnijoje yra 19 kaimų:

1. Altoniškiai (Drūtgalis, Skripstauja)
2. Braziūkai (Anglija, Indija)
3. Dievogala (Burliokynė)
4. Durpynas
5. Jadagoniai (Keraplai, Pagonija)
6. Judraičiai
7. Kluoniškiai (Bažnytiniai)
8. Krušinskai (Kubeliai)
9. Kuodiškiai
10. Kuras (Kelmeriai, Keraplai, Pekla, Žebgraužiai)
11. Nova
12. Papiškiai (Šunkarynė, Ukraina)
13. Riogliškiai (Apšėjukai, Dardanelai, Žarnakaimis, Drūtgalis, Žemaičių Lova)
14. Rupinai (Silkinė)
15. Šiuliai
16. Vilemai
17. Vincentavas
18. Zapyškis
19. Zizai (Keldvaris, Rakalynė)

Zapyškis išsidėstęs Vidurio Lietuvos žemumos kairiajame Nemuno krante Užnemunės žemumos šiaurės rytinėje dalyje. Vidutinis aukštis – 55 m. Miestelis yra 17 km į vakarus nuo Kauno, prie kelio Kaunas–Šakiai.

XVI a. pr. įkurtas Zapyškio dvaras priklausė Sapiegoms. XVI a. dvaras vadintas Panemune, vėliau – Tarpupiu ir Sapiegiškiu. Miestelis minimas nuo 1575 m. Per jį ėjo svarbus Kauno–Virbalės prekybos ir pašto traktas.

1562 m. minima bažnyčia, 1580 m. – cerkvė. Zapyškis labai nukentėjo per XVII a. vid. – XVIII a. pr.karus.
1759 m. atiteko Prūsijai. Užnemunę prijungus prie Rusijos, 1815 m. atiteko Rusijai.
1825–1847 m. turėjo miesto teises.

Zapyškis nukentėjo per 1846 m. potvynį, 1857 m. – gaisrą ir Pirmąjį pasaulinį karą.
1919–1950 m. buvo valsčiaus centras.

Kairiajame Nemuno krante stovi gotikinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1578 m. Tai brangus ir labai vertingas XVI a. lietuviškosios gotikos paminklas, matęs visų amžių negandas, karus ir potvynius, apgaubtas legendomis. Bažnyčia nuo XX a. pradžios kulto reikalams nenaudojama. Greta Šv. Jono bažnyčios, ten, kur driekiasi panemunio pievos, yra senoji Zapyškio gyvenvietė (senasis Zapyškis). Rašytiniuose šaltiniuose minima nuo XV a. 1990 m. vasaros archeologiniai tyrinėjimai Zapyškio senamiestyje ne tik patvirtino rašytiniuose šaltiniuose minimus miestelio gyvenimo faktus, bet ir suteikė naujų žinių, papasakojo apie gyvenvietės išsidėstymą, sodybas, gyventojų buitį.

Zapyškio miestelyje labai gražiai ir simboliškai tarp trijų ąžuolų įkomponuotas Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečio paminklas tarsi parodo lietuvių tautos tvirtumą ir tęstinumą. Jis pastatytas 1929 m. gegužės mėn. Zapyškio šaulių būrio vado Jurgio Žitinevičiaus iniciatyva. 1960 m. paminklas buvo nugriautas. 1989 m. gegužės mėn. Sekminių šventei Zapyškio Sąjūdžio grupės narių iniciatyva paminklas atstatytas.

Senosiose Zapyškio kapinėse stovi koplyčia. Tai įdomus XIX a. vidurio romantizmo epochos statinys turintis didelę kultūrinę vertę ir visuomeninę reikšmę. Koplyčioje buvo laidojami kunigai, tarp jų ir Zapyškio bažnyčios klebonas Kolyta, V. Kudirkos globėjas.

Labai vertingos, turinčios Suvalkijos kultūros, istorijos ir architektūros bruožų yra senosios Zapyškio kapinės. Jose prieš ir po 1863 m. sukilimo buvo laidojami Zapyškio apylinkių žmonės. Reikšminga tai, kad užrašai akmeniniuose paminkluose spaudos draudimo laikais buvo rašomi lietuviškai, vietos suvalkiečių tarme. Tai rodo menką lenkų kultūros įtaką šiaurės Suvalkijos žmonėms.
Įdomūs iki šių dienų išlikę kalvių rankų darbo metaliniai kryžiai. Visi išvardyti kultūros paveldo objektai yra prie kelio Kaunas–Šakiai.

Zapyškio seniūnijos Kluoniškių kaime, pačioje aukščiausioje Zapyškio vietoje, pastatytas paminklas poetui aušrininkui A. Višteliui-Višteliauskui (skulptorius S. Žirgulis). Paminklas atidengtas 1989 m. rugsėjo 1 d. per kalbos šventę. Jame įrašyta: „O brangi lietuviškoji Šventa kalba prigimtoji. Andriui Višteliui, poetui aušrininkui Zapyškio žmonės”.

Zapyškio kaimų žemėje yra daug archeologinių vietų. Įdomiomis legendomis ir padavimais apipintas Altoniškių piliakalnis ir alkakalnis, Jadagonių piliakalnis, vadinamas Raguvos kalnu, Jadagonių alkakalnis, Riogliškių alkakalnis, vadinamas Rioglos kalnu.

Kuro girininkijoje paminklinis akmuo žymi 1863 m. sukilėlių kapus. Žydų genocido aukų kapus ir senąsias žydų kapines mena Dievogalos ir Kluoniškių kaimuose pastatyti paminklai. Zapyškio kapinėse prie ąžuolinio kryžiaus lietuvių tautos kančiai atminti, pastatyto 1989 m. birželio 14 d. Gedulo ir vilties dienai, palaidotas Ežerėlio gyventojas Stanislovas Žemaitis. Jis 1990 m. balandžio 26 d. susidegino Maskvoje, Revoliucijos aikštėje, protestuodamas prieš Lietuvos ekonominę blokadą.

Lankytinos vietos

1. Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo gotikinė bažnyčia (1578 m.) – architektūros paminklas
2. Zapyškio senosios kapinės ir koplyčia
3. Paminklas Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečiui (Vytauto g.)
4. Paminklas poetui aušrininkui Andriui Višteliui-Višteliauskui (Zapyškis)
5. 1863 m. sukilėlių kapai (Kuro girininkija, 24 kv.)
6. Altoniškių piliakalnis ir alkakalnis (Altoniškių kaimas)
7. Jadagonių senkapiai ir koplyčia (Jadagonių kaimas)
8. Žydų senosios kapinės ir žydų genocido aukų kapai (Dievogalos ir Kluoniškių kaimai)
9. Paminklas žuvusiesiems už Lietuvos laisvę (Braziūkų kaimas)
10. Liepa Motinėlė (Braziūkų kaimas)