Muziejai ir paminklai

Paminklai

Knygnešiai, karžygiai-savanoriai, partizanai. Pakaunės krašto žmonės sunkiausiais Lietuvai momentais buvo tikri patriotai – drąsūs ir atsidavę savo šaliai. 

Į laisvės kovas savanoriais 1919–1920 metais išėjo apie 700 pakaunės krašto žmonių. Beveik 100 Kauno rajono kapinėse atgulusių savanorių – Vyčio kryžiaus kavalieriai. Jiems atminti visame Kauno rajone atidengta 11 knygos formos suolelių, ant jų iškalti to krašto karžygių vardai ir pavardės.

Pokario partizanų kovas mena kryžius ir paminklas, iškilęs „Tauro“ apygardos Birutės rinktinės vado J. Lukšos-Daumanto žuvimo vietoje, Pabartupio pamiškėje (Alšėnų sen.). Paminklais partizanų atminimas įamžintas Jonučių kaime (Garliavos apyl. sen.), Braziūkų kaime (Zapyškio sen.), Kačerginėje.

Kauno rajonas – ir knygnešių kraštas. Jų atminimas įamžintas Zapyškyje, Babtuose, Garliavoje, Karmėlavoje, Rokų seniūnijose. Garliaviškis vaistininkas ir kultūros veikėjas K. Aglinskas, mokytojai J. Andziulaitis, K. Sakalauskas-Vanagėlis, J. Mačys-Kėkštas ir knygnešiai buvo sudarę lietuviškos spaudos mylėtojų ir platintojų draugiją, skleidė lietuvišką žodį. Pas K. Aglinską dažnai lankydavosi vienas Lietuvos valstybės kūrėjų Jonas Basanavičius.

Garsiausiems Lietuvos lakūnams S. Dariui ir S. Girėnui atminti Babtų seniūnijoje, ant Stabaunyčios kalvos, stovi mūrinis koplytstulpis, o Alšėnų seniūnijos Padainupio kaime – paminklas. Vieninteliai XX a. pradžioje (1933 m.) Atlantą perskridę lietuviai pasiekė antrą rezultatą pasaulyje pagal skridimo nenusileidžiant nuotolį transatlantine trasa ir ketvirtą – pagal ore išbūtą laiką.

Į naujausių laikų istoriją įėjo Sitkūnai ir Juragiai. Juose paminklais įamžinti 1991 m. sausio 13-osios įvykiai.

Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataro, Ministro pirmininko Prano Dovydaičio (1886-1942) atminimas įamžintas Čekiškėje, šalia jo vardu pavadintos gimnazijos. 

Ant Vilniaus konferencijos dalyvio Prano Buloto namo Virbaliūnų kaime Batniavos seniūnijoje atidengta atminimo lenta.

Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios šventoriuje archeologinių kasinėjimų metu rasti žmonių palaikai praėjusiais metais perlaidoti naujosiose Zapyškio kapinėse, Kluoniškių kaime. Šioje vietoje stovi Roberto Strazdo sukurtas paminklas, skirtas senojo Zapyškio miestelio gyventojams.

Kauno rajono savivaldybės ir JAV gyvenančių litvakų pastangomis šalia senųjų Vandžiogalos kapinių pastatytas memorialas, skirtas 1941 m. liepos mėn. 8 d. nužudytiems žydų tautybės žmonėms atminti.

Vertikalios stelos apačioje esanti rankų kompozicija – tai Vandžiogaloje nužudytųjų žmonių pagalbos neišgirsta malda, o viršuje – nepaduota, neištiesta pagalbos ranka, leidusi žudyti šiuos žmones vidury Vandžiogalos miško.

Muziejai

Kauno rajono muziejus įkurtas Raudondvario dvaro pilyje. Jis kuria glaudžius ryšius tarp praeities ir dabarties, kaupia, tiria ir rodo Kauno krašto kultūros istoriją menančius muziejinių vertybių rinkinius.

Įdomių muziejinių vertybių sukaupta Kauno rajono muziejaus filialuose – Antano ir Jono Juškų etninės kultūros ir Babtų kraštotyros muziejuose, Tado Ivanausko Obelynės sodyboje, Tradicinių amatų centre, įsikūrusiame gražiame gamtos kampelyje ant Nevėžio kranto, Biliūnų kaime, Juozapo Liekio sodyboje.

Tradicinių amatų centre, Biliūnų kaime, pastatyti 2 pastatai – rąstinis ir iš dalies uždengtas karkasinis pastatas su antru aukštu smulkiai ekspozicijai. Rąstiniame pastate 10 kv. m užima kalvė. Joje yra žaizdras, dumplės, gręžimo staklės. Filialo ekspozicijoje – XIX–XX a. pirmosios pusės žemės ūkio ir kita technika, buities rakandai ir darbo įrankiai naudoti Lietuvos kaimuose. Filiale vykdomos įvairios edukacinės programos. Atviroje erdvėje įrengta ekspozicija ir sodyba domisi ir lanko ne tik vietos gyventojai, bet ir svečiai iš užsienio.

Salių kaime (Domeikavos sen.) Andziulių šeimos name išlikusi unikali pogrindinė spaustuvė-muziejus „ab“. Dabar ji – Vytauto Didžiojo karo muziejaus filialas. Šioje spaustuvėje 1981–1991 m. buvo spausdinama tautinė, katalikų, politinė literatūra. Tai – vienintelė Lietuvoje pogrindinė spaustuvė, kurios sovietmečiu neaptiko KGB.

Parkai

1990 m., minint Žalgirio mūšio 580-ąsias metines, ties Cinkiškių kaimu, prie autostrados Kaunas – Klaipėda, įkurtas Žalgirio mūšio memorialinis parkas Kryžiuočių ordino sutriuškinimui atminti.

Žalgirio mūšio karžygius primena koplytstulpiai ir stogastulpiai. Kiekvienas jų turi savo metrikas ir globėjus. Taip pat 10 ha ploto parke pasodinta 580 raudonųjų ąžuolų, daugiau nei 1000 medelių. Pušys parke susodintos taip, kad skrendant lėktuvu matytųsi žodis „Žalgiris“ ir tekančios saulės spinduliai.

„Lipantys iš vandens“ mažasis skulptūrų parkas Samyluose sukurtas Kauno marių užlietiems kaimams atminti.

2020 m. grandininių pjūklų meistrai, vadovaujami drožėjo Raimondo Uždravio, Samylų įlankoje sukūrė skulptūrų parką ant vandens, kuris kviečia kiekvieną šios vietos lankytoją tapti užlietų kaimų iškylančio gyvenimo liudininkais. Išniręs bažnyčios bokštas, lipantys gyventojai kviečia mintimis sugrįžti namo.

Garliavoje esantis Šimtmečio parkas unikalus tuo, jog jame rasite į Lietuvos rekordą pretenduojančią ilgiausia medžio skulptūrinę kompoziciją: daugiau nei 80 metrų nusidriekusius iš ąžuolo išskaptuotus Lietuvos himno žodžius. Tai – žinomo skulptoriaus, tautodailininko garliaviškio Adolfo Teresiaus idėja, kurią jam įgyvendinti padėjo 20 geriausių Lietuvos medžio skulptorių. Taip pat šį parką puošia 100 ąžuoliukų, tvenkinys, gražiai sutvarkyta aplinka.