Jūriniai ereliai Kauno rajone

Deivis Dementavičius, ornitologas

Apie jūrinį erelį

Jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla) yra vienas didžiausių Eurazijos vidutinių ir šiaurinių platumų dieninių plėšriųjų paukščių. Kūno ilgis – 69–92 cm; patinų kūno masė – apie 4100 g, patelių – 5500 g; išskleistų sparnų tarpugalis siekia 200–245 cm. Rūšis saugoma nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu: įtraukta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, Berno konvencijos II ir Bonos konvencijos I priedus bei Europos Sąjungos Paukščių direktyvos I priedą. Paplitimo arealas driekiasi nuo Japonijos, Kamčiatkos ir Beringo sąsiaurio per šiaurinę Palearktiką iki Neoarktinės zonos Grenlandijoje. Šiaurėje nuo Barenco jūros arealas tęsiasi į pietus iki Kroatijos, Kaspijos jūros ir 30°–40° šiaurės platumos ties Ramiuoju vandenynu. Lietuva yra pietvakarinėje pasaulinio rūšies arealo dalyje. Priklausomai nuo geografinės vietovės, suaugę paukščiai gali būti sėslūs arba migruojantys, jauniems paukščiams būdingos sezoninės klajonės. Lietuvoje suaugę paukščiai yra sėslūs, įprastai prie lizdaviečių laikosi ne tik veisimosi, bet ir rudens bei žiemos metu. Šalies teritorijoje žiemoja 400–500 šių erelių. Veisiasi prie tinkamų mitybai, didesnių vandens telkinių. Lietuvoje perinti populiacija vertinama apie 200 porų.

Lietuvoje jūrinių erelių pradėjo gausėti nuo praeito šimtmečio pabaigos. Tuo metu prasidėjęs jūrinių erelių apsaugos pakilimas Europos šalyse, ypač Šiaurės šalyse, netrukus davė teigiamą rezultatą. Jūrinių erelių skaičiaus padidėjimas stebėtas daugelyje Europos šalių. Padidėjus paukščių populiacijoms kaimyninėse šalyse, jūriniai ereliai ėmė vis dažniau lankytis ir Lietuvoje. Pirmieji šalyje lizdai rasti 1987 m. Šių erelių populiacijos mažėjimą lėmė įvairios priežastys. XIX amžiuje jūriniai ereliai buvo dažnai sutinkami paukščiai ir daug kur perėjo. Tačiau XX amžiaus pradžioje jūriniai ereliai, kaip ir visi plėšrieji paukščiai, tapo žmogaus priešais. Jie buvo šaudomi, gaudomi įvairiais spąstais, nuodijami, ardomi jų lizdai. Maždaug apie XX a. vidurį buvo uždrausta naikinti plėšriuosius paukščius. Daug žalos plėšriesiems paukščiams, o tame tarpe ir jūriniams ereliams padarė ir cheminiai teršalai (pesticidai), su grobiu patekę į erelių organizmą. Paukščiai žūdavo net nesulaukę brandos amžiaus. Išlikę ereliai dėdavo kiaušinius, kurių lukštai buvo tokie ploni, kad patys paukščiai juos sutrypdavo, kiaušiniuose žūdavo embrionai arba kiaušiniai būdavo neapvaisinti. Šiais laikais nemažai jūrinių erelių žūsta atsitrenkę į aukštos įtampos elektros laidus, apsinuodiję švinu, susidūrę su transporto priemonėmis ar vėjo jėgainėmis.

Ypatingi metai Kauno rajone gyvenantiems jūriniams ereliams!

Daugiau nei dvidešimt metų vyksta jūrinių erelių stebėsena ir šios rūšies apsaugos darbai Lietuvoje. Atskirais etapais darbai vyko visoje šalies teritorijoje, o šiuo metu vyksta tam tikruose regionuose. Lauko darbų metų vykdoma jūrinių erelių stebėsena, sankaupų apskaitos, vykdoma natūralių lizdų paieškos, organizuojama jų apsauga. Duomenys apie aptiktus lizdus įvedami į Aplinkos ministerijos saugomų buveinių, gyvūnų ir augalų rūšių registravimo informacinę sistemą, o taip pat atskirai lizdaviečių apsauga derinama su miškininkais, kad šie paukščiai netrukdomi galėtų perėti ir auginti jauniklius. Per šį laikotarpį šalies teritorijoje iškelta per 120 dirbtinių lizdų šiems paukščiams, dalis jų vėliau suremontuota. Pagal tarptautinę programą spalvotais žiedais apžieduota per 1000 jūrinių erelių jauniklių. Dalyvauta ne vienoje akcijoje gelbstint sužeistus erelius ar iš lizdų iškritusius jauniklius. Daug dėmesio skirta visuomenės švietimui, rengtos paskaitos, seminarai, mokymai, ekskursijos, parašyti moksliniai bei mokslo populiarinimo straipsniai. Įrengti informaciniai stendai Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje, Lietuvos zoologijos sode, Ventės rago ornitologinėje stotyje.

Jūriniai ereliai yra sutinkami įvairiose Kauno rajono vietose, kur yra tinkamos sąlygos jiems maitintis bei veistis. Tokios vietos yra prie Kauno marių, Novaraisčio, Ežerėlio bei Didžiojo raisto išeksploatuotų durpynų. Ištisus metus ereliai sutinkami prie Nemuno, Neries bei Nevėžio upių. Žiemojantys paukščiai stebimi ir pačiame Kauno mieste prie Nemuno, kur kartais susirenka net 10–15 erelių. Paspaudus didesniems šalčiams jūriniai ereliai telkiasi prie neužšąlančios Nemuno atkarpos, kur gali pasigauti žuvų, sumedžioti nusilpusių ar ligotų žiemojančių vandens paukščių.

Jūriniai ereliai Kauno rajone aptikti perintys dar 2004 metais. Nuo tada šių paukščių rajono miškuose palaipsniui daugėjo, ypač po to, kuomet buvo uždrausta verslinė žuvininkystė Kauno mariose.  Padaugėjus pagrindinio jūrinių erelių grobio – žuvų, pagausėjo ir apie marias perinčių šių paukščių porų. Per dvidešimt metų rajono teritorijoje aptikti net 39 erelių lizdai, kurių dauguma jau yra išbyrėję. Pastaraisiais metais rajone stebimos septynios perinčios jūrinių erelių poros, kurios įsikūrę Dubravos, Pajiesio, Lomankos bei Zacišiaus miškuose. Šie metai buvo ypatingai sėkmingi rajone perintiems ereliams. Šešios šių paukščių poros perėjo sėkmingai ir išaugino net 12 jauniklių, o viename lizde pavyko aptikti net tris augančius ereliukus. Ir tik viename lizde jūrinių erelių pora dėl neaiškių priežasčių perėjo nesėkmingai. Visi lizduose išaugę jaunikliai pagal tarptautinę programą buvo apžieduoti spalvotais žiedais. Kauno rajone 2004 – 2024 m. apžieduota net 70 jūrinių erelių jauniklių! Užaugę ir gimtus lizdus palikę ereliukai tapo savotiškais Kauno rajono ambasadoriais ir pasklido įvairiomis kryptimis. Keli žieduoti paukščiai vėliau stebėti įvairiose Lietuvos vietose, o taip pat kaimyninėse šalyse – Lenkijoje, Latvijoje, Baltarusijoje.

Už pagalbą vykdant jūrinių erelių lizdaviečių stebėseną padėka M. Kirstukui, D. Musteikiui, S. Rumbučiui. Prie daugiamečių šių erelių stebėjimų bei apsaugos prisidėjo ir Kauno rajono savivaldybė, kurios parama labai svarbi atliekant šiuos sunkius, bet prasmingus darbus.

Foto:

Žuvingos Kauno marios ir jas supantys miškai – jūrinių erelių buveinė (foto D. Dementavičius)

Dubravos rezervatinėje apyrubėje aptiktame jūrinių erelių lizde šiais metais išaugo vienas jauniklis (foto D. Dementavičius)

Kauno marių regioniniame parke aptiktas jūrinių erelių lizdas yra net 37 m aukštyje. Tai aukščiausiai sukrautas žinomas šių paukščių lizdas šalyje (foto D. Dementavičius)

Vykdant jūrinių erelių stebėseną naudojama optika – žiūronai bei monoklis (foto D. Dementavičius)