Kovo 11-oji Vilkijos krašte

Ar žinote, kad Vilkijoje 1748 m. buvo įsteigta šv. Onos brolija, kad tarpukaryje veikė kurhauzas, mikva, limonado darykla, Vinco Kriaučiūno kepykla, kur randasi 1938 m. pastatytas Vilkijos šaulių namas, knygnešių-daraktorių kapai, kad klebonas Stanislovas  Bačkis poilsiui ir gėrėjimuisi Nemuno vingiais naudojosi parapijiečių pagamintu akmeniniu sostu? Ne? Kovo 11-oji būtent ta diena, kai verta apsidairyti ir švęsti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą kitaip, aktyviai, žingeidžiai, linksmai.

Šią dieną Vilkijos kultūros centras jau trečią kartą pakvietė vilkijiečius ir svečius į pažintinį turą „Atrask iš naujo Vilkijos kraštą“. Nuo ankstyvo ryto sportiškai apsirengę, gerai nusiteikę žmonės traukė į kultūros centrą registruotis ir pasiimti koordinačių-klausimų, ką reikės surasti bei  kur nusifotografuoti. Patys pirmieji su vėjyje besiplaikstančiomis Ukrainos vėliavomis į žygį leidosi šaulių būrys,  kurie nekantravo išbandyti specialiai jiems pasunkintą trasą. O kaipgi kitaip? Juk jie – Vilkijos, Ariogalos, Betygalos ( Raseinių r.),  Maironio  gimnazijų jaunieji šauliai su savo vadovais Juliumi Tovtkevičiumi bei  Rasa Adomaitiene. Šie tiek vėliau būreliais, šeimomis ir pavieniui rinkosi Vilkijos krašto gyventojai. Gausiausios komandos buvo jaunos šeimos su vaikučiais: Šatai, Miknevičiai, Jonušauskai, Pečiuliai, Mikalauskai.

Pilnutėlėje Vilkijos kultūros centro salėje turo dalyviai tylos minute pagerbė Ukrainos didvyrius, kovojančius ir žūstančius ne tik už savo tėvynės, bet ir už mūsų visų laisvę ir nepriklausomybę. Nuskambėjus Ramunės Geštautienės atliekamai dainai, prasidėjo pažintinio turo apibendrinimas. Sveikinimo žodžiais į susirinkusiuosius kreipėsi Vilkijos miesto ir apylinkių  seniūnai Paulius Amanaitis ir Arūnas Bačiūnas bei Vilkijos kultūros centro direktorė Laima Borovaja. Kraštietis istorikas mėgėjas Kęstutis Markevičius, ekrane demonstruodamas senas, didelę istorinę vertę turinčias Vilkijos ir jos apylinkių nuotraukas, išsamiai pristatė žygeivių atrastus ir neatrastus objektus. Renginio dalyviai buvo apdovanoti suvenyrais su tautine simbolika. Visus ypatingai palietė jautrūs ir labai prasmingi Saulėtekių laisvalaikio salės mišraus ansamblio ,,Saulėtekėnai“ (vad. Andžela Mickutė)  muzikinių kūrinių žodžiai:

Kai šviesa vietoj laiko dar riejosi,

Ąžuolams kai dar tikom į gimines,

Dievas skyrė mums žemę Lietuvą,

Švelniai leidus Perkūnu vadinamą.

Dievas davė mums brangią dovaną,

Pamokint kaip mylėt, pamiršo.

Kad nereikia jos trypti kojomis.

Kad privalome kelt ją į viršų.

(iš roko operos „Jūratė ir Kastytis“)

Vilkijos kultūros centro režisierė Irena Štilpaitė