Aprašymas

Seniūnijos veiklos nuostatai

Užliedžiai įsikūrę Nevėžio kairiajame krante. Vakariniu pakraščiu teka Nevėžis, šlaitas priklauso Nevėžio kraštovaizdžio draustiniui. Ši gyvenamoji vietovė minima nuo 1680 m., Užliedžių kaimas – 1744 m., dvaras – XVIII a. pabaigoje. Jis priklausė garsios bajorų šeimos atstovui Juozapui Zabielai, kuriam 1770 m. karalius Stanislovas Augustas suteikė privilegiją. Manoma, kad kaimo pavadinimas kilęs nuo pietuose tekančio upelio Lieda – kairysis Nevėžio intakas.

Dabartinė Užliedžių seniūnija įkurta 1995 m. Plečiantis Kauno miestui nuo 1997 m sausio 1 d. jam perduodamos Žemutinių Kaniūkų, Aukštutinių Kaniūkų, didžioji dalis Romainių kaimų teritorijos.

Šiuo metu seniūnijai priklauso Bivilių, Giraitės, Kudrėnų, Naujųjų Muniškių, Paparčių, Paltiškių, Romainių, Romainių Kaimelės, Sausinės, Užliedžių, Vijūkų ir Žemaitkiemio kaimai. Ji suskirstyta į aštuonias seniūnaitijas.

Čia gyvena per 9 085 gyventojų. Seniūnijos plotas 3416 ha, iš jų 51,2 5 % užima miškai, 34 % – žemės ūkio naudmenos, 3,1% – vandenys ir 11,7 % kitos paskirties plotai. Seniūnijos teritoriją kerta Užliedžiams suteikusi savo vardą upė Lieda, o Sausinės kaimui – upelis Sausinė.

2009 metais seniūnijoje iškilmingai pažymėtos Lietuvos vardo 1000-mečio ir Užliedžių kaimo 265 metų vardo paminėjimo pirmąjį kartą istorijos šaltiniuose sukaktys. Ta proga prie kultūros centro atidengtas paminklas, pristatytas seniūnijos herbas ir vėliava.

Kuriantis LVA mokomajam ūkiui ir netoli Muniškių kaimo pastačius dvi naujas fermas buvo įkurta nauja Muniškių gyvenvietė, kurioje gyveno apie 300 gyventojų, 2005-02-14 Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 160 Užliedžių seniūnijoje esantis Muniškių kaimas pavadinamas Naujieji Muniškiai. Kadangi seniūnijos teritoriją skiria automagistralė Kaunas–Klaipėda, gyventojų patogumui, 2006 m. pastatytas pėsčiųjų viadukas, o 2010 m. Europos Sąjungos lėšomis nutiestas naujas kelias į Naujuosius Muniškius. 2022 m. birželio mėnesį atidarytas Giraitės viadukas. Šio projekto baigimo itin laukė Giraitės, Užliedžių gyventojai bei įmonių, kurios įsikūrusios prie magistralės, darbuotojai. Įgyvendinus projektą, kelio A1 102,90–107,00 km ruože pastatytas pėsčiųjų viadukas, įrengta skirtingų lygių sankryža, kelio A1 abiejose pusėse įrengtos trys žiedinės sankryžos ir nutiesti jungiamieji keliai, įrengtas trūkstamas apšvietimas, rekonstruoti inžineriniai tinklai, įdiegtos aplinkosauginės priemonės – triukšmo užtvaros. Objektas buvo finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.

Užliedžiai, Giraitė sparčiai plečiasi, statomi nauji privatūs vienbučiai ir daugiabučiai gyvenamieji namai. Per dešimt metų gyventojų skaičius seniūnijoje išaugo dvigubai ir smarkiai atjaunėjo: naujakuriai – daugiausia jaunos šeimos su vaikais. Pasikeitus ekonominėms sąlygoms, atgijo sunykę Kaimelės, Vijūkų, Romainių kaimai.

Keletas seniūnijos didžiųjų gyvenviečių – Užliedžiai, Giraitė, Naujieji Muniškiai – anksčiau plėtėsi čia kuriantis Lietuvos veterinarijos akademijos mokomojo ūkio darbuotojams. Buvusiam vienam stipriausių ūkių šalyje priklausė beveik 4 tūkstančiai hektarų žemės, ūkyje dirbo 680 darbuotojų. Atkūrus nepriklausomybę, nemaža ūkio žemių dalis buvo grąžinta savininkams arba privatizuota. Ūkio žemės ir laikomų galvijų skaičius sumažėjo keturis kartus, darbuotojų – daugiau kaip dešimt kartų. Dabartinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) praktinio mokymo ir bandymų centro fermos veikia Užliedžiuose, Giraitėje, Naujuosiuose Muniškiuose.

Užliedžių gyvenvietę anksčiau kai kas laikė labai nutolusią nuo miesto, dėl to galbūt neperspektyvią. Tačiau tuo metu, 1989–1990 m., tarp kitų Kauno rajono gyvenviečių ji išsiskyrė tuo, kad čia pirmiausia buvo išasfaltuotos gatvės, nutiesti elektros, vandentiekio, kanalizacijos, telefono tinklai ir tik tada pradėti statyti gyvenamieji namai. Tokie patogumai tais laikais užmiesčio gyvenvietėje buvo išskirtinis reiškinys, todėl žmonės mieliau kūrėsi Sargėnuose, Ramučiuose ar Garliavoje – esą arčiau miesto.

2006 metais Vijūkų kaime, kuriame nebuvo nė vieno pastato ir gyventojo, suprojektuotas didelis kvartalas gyvenamųjų namų statybai. Įrengus komunikacijas ir infrastruktūrą, prasidėjo statybos. 2008 metais registravosi pirmieji gyventojai. Kaimas auga ir plečiasi iki šiol. Savivaldybės administracija, atsižvelgusi į gyventojų pageidavimus, skyrė lėšų ir rekonstravo kelią Giraitė–Vijūkai, taip pagerino gyventojų susisiekimo su Kauno miestu sąlygas.

Entuziastų pastangomis suburtas Užliedžių bendruomenės centras. Bendruomenė skundėsi laisvalaikio užimtumu, ribotomis paslaugomis, bloga infrastruktūra. Labiausiai nuskriausti jautėsi vaikai ir jaunimas. Paruošė projektą, gavo finansinę paramą, visuomenės reikmėms paliktoje teritorijoje įrengė vaikų žaidimo aikštelę. Imtasi rengti sporto šventes, dviračių žygius, socialiai remtinų šeimų vaikams stovyklas, įsigytos šiaurietiško ėjimo lazdos.

2021 m. atidarytas pastatas, parengtas pagal projektą, Užliedžių mokykla – daugiafunkcis centras, kuriame įsikūrusi pradinė mokykla, vaikų darželis, biblioteka ir laisvalaikio salė.

Šiuo metu Užliedžių seniūnijoje veikia du darželiai: Užliedžių mokykla – daugiafunkcis centras ir Giraitės darželis.

Kiekvienais metais, tapusi tradicija, seniūnijos gyventojai renkasi į „Griežlės dieną‘‘. Tai graži šventė, į ją susiburia meno saviveiklos kolektyvai, šeimos, visa bendruomenė. Šis nedidelis, bet vikrus ir linksmas paukštis įrašytas į Raudonąją knygą, puikuojasi Užliedžių herbe. Mitologijoje – tai išminties simbolis, tarpininkas tarp žemės ir dangaus. Pasak ornitologų, griežlė savo skardžiu balsu skelbia artėjančią vasarą. 2012 metais vietos bendruomenės tarybos sprendimu buvo skirtos lėšos stogastulpiui su seniūnijos herbo simboliu – griežlėmis – pagaminti. Skulptorius Algimantas Sakalauskas išdrožė gražų ąžuolinį stogastulpį. Jis pastatytas ir atidengtas per jau tradicine tampančia „Griežlės dienos“ šventę.

Gyventojų patogumui seniūnijoje veikia paštas, vaikų darželiai, pradinė mokykla, biblioteka, laisvalaikio kultūros centras. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto praktinio mokymo ir bandymų centro fermos Užliedžiuose, Giraitėje, Naujuosiuose Muniškiuose, Giraitės ginklų gamykla. Seniūnijos teritorijoje yra dvejos veikiančios kapinės: Muniškių ir Ledos.

Nemaža seniūnijos teritorijos dalis pateko į Nevėžio kraštovaizdžio draustinį, kuris įsteigtas 2002 m. Jo paskirtis – išsaugoti unikalų Nevėžio kraštovaizdį, jo senslėnį, retus augalus ir gyvūnus. 2007 m. paruoštame draustinio tvarkymo plane, be kitų apsaugos priemonių, išskirtos paukščių apsaugai svarbios teritorijos. Numatytos sąlygos įrašytoms į Raudonąją knygą griežlėms bei jų perėjimo vietoms išsaugoti. Kas dveji metai seniūnija su Kauno marių regioninio parko darbuotojais organizuoja griežlių skaičiavimą Nevėžio draustinio pievose. Draustinyje ant upės kranto netoli Užliedžių įrengta pažintinė poilsio aikštelė.

Vykstantiems iš Kauno plentu, einančiu kairiąja Nevėžio pakrante Babtų link, atsiveria nuostabus reginys: kairėje – Nevėžio lankos su gausia žoline augalija, dešinėje – Nevėžio šlaitai, apaugę mišku. Vyrauja lapuočiai: gluosniai, daug rūšių klevų, pasitaiko ąžuolų, liepų, gudobelių. Iš krūmų vyrauja lazdynai, ožekšniai, erškėtrožės. Čia galima aptikti per 40 rūšių medžių bei krūmų. Ypač gražu keliauti pavasarį, kai pražysta žibutės: šlaitai mėlynuoja tarsi jūra. Vėliau pražysta plukės, pakalnutės, garšvos, kiškio kopūstai ir kt. Nevėžio vingiai labai vaizdingi bet kuriuo metų laiku.