DARBO LAIKAS
Aprašymas
Liutsbergas (Linksmakalnis) įsikūręs šalia kelio Kaunas–Prienai–Alytus, prie skardingosios Jiesios ir Šventupio santakos, apsuptas tvenkinių. Čia gamta stebina savo grožiu – pulkai gulbių ir ančių, upelyje pilna vėžių, miškuose gausu grybų.
Istoriniuose dokumentuos Liutsbergas minimas jau XIX a. kaip palivarkas, kuriame 1886 m. gyveno 52 gyventojai. Čia stovėjusį svarą, kurio savininku buvęs vokietis Lyzentalis, bei aplinkines žemes 1909 m. nupirkęs praturėjęs grafo Tiškevičiaus ūkvedys K. Gustaitis.
Po Pirmojo pasaulinio karo minimas ir Liutsbergo kaimas. Liutsbergo dvare buvo 12 ūkių, juose gyveno 78 gyventojai.
1944 m. pabaigoje Liutsberge sovietų kariškiai ėmėsi grandiozinių statybų. Iš buvusios dvarvietės iškeldinti visi gyventojai, teritorija aptverta spygliuota tvora. Dvaro rūmus sovietai nugriovė, o prie įvažiavimo į Linksmakalnį ginkluoti sargybiniai budriai sekdavo, kad joks prašalaitis nepatektų į saugomą teritoriją.
1944–1950 m. vokiečių belaisviai čia pastatė kareivines ir gyvenamuosius namus.
Linksmakalnyje įsikūręs sovietų kariuomenės dalinys buvo ypač slaptas, nes jis turėjo įrengti radiotechnikos užsienio žvalgybos ir diplomatinio ryšio su Vakarų Europa radijo žvalgybos centrą. Jo paskirtis – klausytis visų į eterį Europoje išeinančių radijo pranešimų. Čia dirbo keli tūkstančiai kariškių ir vertėjų, centro tarnautojams ir jų šeimoms buvo uždrausta kitur dirbti ar gyventi.
Sovietų kariškiai su šeimomis iš Linksmakalnio pasitraukė tik 1993 m. birželio 16 d. Ši data kasmet minima kaip Vasaros šventė.
2008 m. Linksmakalnis tampa atskira seniūnija. Čia veikia pradinė mokykla-darželis, laisvalaikio salė, poliklinika, sporto klubas. Linksmakalnyje įsikūrusi ir beglobių gyvūnų prieglauda VšĮ „Penkta koja“, gyvuojanti savanorių pastangomis.
Parengta pagal knygą „Pakaunės dešimtmečiai“ (Sudarytojas Petras Garnys)