Aprašymas

Seniūnijos veiklos nuostatai

Iš pirmo žvilgsnio nepasakysi, kad Garliavai – tik 200 metų. Didelė, gerai prižiūrima ir tvarkoma Kauno rajono gyvenvietė beveik niekuo nesiskiria nuo miesto. Jei ne Kauno riboženklis, atvykstantys ir išvykstantys iš Kauno galėtų pamanyti, kad keliauja priemiesčiu. Ir neapsiriktų. XX a. Garliavai teko būti Kauno srities valsčiaus centru, apylinkės centru.

Garliava išaugo iš gatvinio kaimo, prigludusio prie tuomečio Kauno–Marijampolės–Varšuvos pašto kelio. Jos įkūrėju laikomas Fredos dvarininkas Juozapas Godlevskis, vietos žmonių vadintas Garliauckiu. 1809 m. jis pastatė trejetą kulto pastatų: Švč. Trejybės bažnyčią, maldos namus evangelikams liuteronams ir sinagogą žydams.

Garliava sparčiai augo. XIX a. 3-iame dešimtmetyje joje buvo tik 12 namų ir 160 gyventojų. Amžiui baigiantis Garliavos parapiją jau sudarė 33 dvarai ir palivarkai, 41 kaimas, juose gyveno per 14 tūkst. gyventojų.

Garliava – vienas ryškiausių patriotiškumo taškų Lietuvos žemėlapyje. Užtenka pažvelgti į žuvusiųjų savanorių paminklus, kuriuose iškalti Vyčio Kryžiaus kavalierių vardai. Garliavoje jų būta daugiau nei visoje Žemaitijoje. Arba prisiminti vien 1941 m. birželį, pirmuosius trėmimus, kai kelios dešimtys be kaltės kaltų garliaviškių šeimų buvo nublokštos į Sibirą...

Sovietinės okupacijos metais dešimtys garliaviškių buvo laisvės kovotojai, miško brolių ryšininkai. Garliavos apylinkėse nelygiose kovose su okupantais ne kartą grūmėsi Juozo Lukšos vadovaujama Tauro apygardos Birutės rinktinė.

Šiandieniniame Garliavos mieste gyvena beveik 12 tūkst. gyventojų. Seniūnija padalyta į 7 seniūnaitijas. Čia įsikūrę verslai padeda spręsti ne tik žmonių užimtumo problemą, bet ir prisideda prie miesto gražinimo – rūpinasi infrastruktūra, prižiūri teritorijas, remia įvairius projektus.

Pastaraisiais metais Garliava gražėjo ypač sparčiai – iš naujo pastatyta meno mokykla kviečia vaikus piešti ir muzikuoti. Rekonstruota biblioteka stebina erdvumu ir modernumu. Pastatytame Sporto ir kultūros centre vyksta svarbiausi rajono, kartais ir Lietuvos sporto renginiai. Atnaujintos ir bendrojo ugdymo įstaigos – J. Lukšos gimnazija. A. Mitkaus pagrindinė mokykla.

Parengta pagal knygą „Pakaunės dešimtmečiai“ (Sudarytojas Petras Garnys)