Aprašymas

Seniūnijos veiklos nuostatai

Domeikava yra didžiausia kaimo statusą turinti Lietuvos gyvenvietė. Įsikūrusi dešiniojo Neries upės kranto kalvagūbryje, iškilusiame 70–80 m virš jūros lygio, pavadinimą gavo iš kadaise čia gyvenusių bajorų Domeikų.

Rytuose jos žemės krantus skalauja Neris, pietuose teritorija remiasi į autostradą Vilnius–Kaunas–Klaipėda, vakaruose – į Varluvos–Babtų ir Veiveriškių miškus, šiaurėje – į Lapių seniūnijos žemes. Teritorijos plotas – 5787,5 ha. 2015 m. duomenimis, seniūnijoje gyvena daugiau nei 8 tūkst. gyventojų.

Sovietmečiu Domeikavoje įsikūrus sąjunginės priklausomybės Mašinų išbandymo stočiai (MIS) ir pagalbiniam ūkiui, gyvenvietė sparčiai plėtėsi, todėl nuo 1979 m. ji tapo seniūnijos centru.

Domeikavos seniūnijos teritorijoje stūkso įspūdingų matmenų Lantainių piliakalnis – šio krašto istorinę praeitį menantis paminklas ir kraštovaizdžio puošmena, 1972 m. įtraukta į kultūros vertybių sąrašus. Piliakalnį iš trijų pusių juosia nemažos daubos. Senesnieji domeikaviškiai pasakoja, kad carizmo laikais netoli piliakalnio stovėjo smuklė. Taip pat pasakojama legenda, esą senovėje ant piliakalnio stovėjusi pagonių bažnyčia, o viršūnėje žiojėjusi labai gili ertmė.

Domeikavos praeitį mena dar vienas archeologijos paminklas – plokščiasis Kabulkų kapinynas. Archeologų tvirtinimu, čia žmonės laidoti V–VI amžiuje.

Ne tokią seną praeitį šiandien primena Domeikavoje įkurta pogrindinė „ab“ spaustuvė. Nelegalios spaudos židinys, sovietmečiu įkurtas dviejų patriotų – Vytauto Andziulio ir Juozo Bacevičiaus, nesusektas Salių kaime veikė 10 metų. Iš šios katakombų spaustuvės nuo 1981 m. iki tautinio atgimimo laikų sklido laisvas lietuviškas žodis.

Dabar ši spaustuvė – Vytauto Didžiojo karo muziejaus padalinys, jame su istorija susipažinti gali kiekvienas norintysis.

Parengta pagal knygą „Pakaunės dešimtmečiai“ (Sudarytojas Petras Garnys)