Aprašymas

Seniūnijos veiklos nuostatai

Akademijos seniūnija, sutampanti su Akademijos miestelio ribomis – viena mažiausių ir jauniausių Pakaunės seniūnijų, kurios pradžia būtų galima įvardyti tuometės Lietuvos žemės ūkio akademijos gyvenvietę. Seniūnijos gyvenimo ritmui ir šiandien nemažą įtaką turi VDU Žemės ūkio akademijos veikla, veržli, jaunatviška akademinė bendruomenė ir gamtamokslinė šio universiteto kryptis.

Akademija – reikšmingas traukos centras mokslui ir žinioms imliems verslo atstovams. Čia veikia integruotas mokslo, studijų ir verslo centras – slėnis „Nemunas“, skirtas Lietuvos žemės, miškų ir maisto ūkio sektoriui plėtoti.

Rudenį ir pavasarį į Akademiją, regis, suplūsta visa Lietuva: žemės ūkio produkcijos augintojai, perdirbėjai, technikos pardavėjai, miškų, sodų ir laukų šeimininkai, amatininkai, tautodailininkai ir daugybė pirkėjų susitinka tradicinėse didžiausiose šalyje tarptautinėse parodose, kurias rengia Aleksandro Stulginskio universitetas.

Šios vietos akademinės, gamtamokslinės tradicijos siekia tarpukario laikus. Seniūnija yra buvusio Marvos dvaro valdose. Anuomet gavę žemės, čia kūrėsi Lietuvos nepriklausomybės kovų savanoriai, klestinčius ūkius ir sodus puoselėjo šalies inteligentai. Apie tai liudija ir įspūdingame Obelynės parke, kurį sodino vienas garsiausių Lietuvos gamtininkų Tadas Ivanauskas, išsaugoti šimtai vertingų augalų, turtingas pažintinis gamtininko palikimas.

Lėšos už atgautas buvusio Karvelių dvaro žemes pasitarnavo dar vienam kultūros ir švietimo židiniui – Akademijos gimnazijai – stiprinti: toks buvo iš šio krašto kilusios literatūros kritikės, vertėjos, Lietuvos ambasadorės prie UNESCO Ugnės Karvelis palikimas jaunajai kartai. Dabar U. Karvelis gimnazijoje ne tik saugomas jos atminimas – čia ugdomi jauni talentai, auga nauja sportiška, išsilavinusi jaunoji karta.

Akademijos miestelis visada buvo ypatingas – nuo seno tai buvo nedidelė, gerai sutvarkyta, pavyzdingai apželdinta žemės ūkio srities mokslininkų ir studentų gyvenvietė. 1999 m., į dvi dalis padalijus nuo senų laikų šioje vietoje buvusią Noreikiškių seniūniją, Akademija tapo atskira seniūnija su 290 ha ploto teritorija. 2015 m., patikslinus ribas su Ringaudų seniūnija ir Akademijai priskyrus miestelį supantį Kamšos botaninį-zoologinį draustinį, teritorija padidėjo iki 464 ha.

Seniūnijos pakraštyje, prie Nemuno, plyti garsiojo gamtininko Tado Ivanausko (1882–1970) Obelynė – botanikos parkas, respublikinės reikšmės istorijos, kraštovaizdžio ir architektūros paminklas.

Obelynės paveldėtoja profesoriaus įdukra Eleonora Baltuškevičienė ir Kauno rajono savivaldybės administracija 2015 m. sudarė sutartį, pagal kurią sodyba panaudos teise perleidžiama savivaldybei. Obelynėje buvo įsteigtas Kauno rajono muziejaus filialas, kuris saugos profesoriaus T. Ivanausko sukauptą dendrologinę kolekciją, parką, kitas vertybes. Vešlaus sodo ir gėlynų apsuptame name įkurtame muziejuje yra visi T. Ivanauskui priklausę daiktai. Obelynės medžių ir krūmų rinkinį sudaro daugiau kaip 200 rūšių medžių ir krūmų – daugiausiai ir Šiaurės Amerikos, kiek mažiau – iš Pietų Europos ir Afrikos.

Seniūnijoje nėra didelių verslo įmonių, ūkių, nes kasmet vis daugiau žemės ūkio paskirties sklypų tampa gyvenamosios paskirties žeme. Šiame Pakaunės krašte nekilnojamasis turtas brangus, daugelio žmonių geidžiamas. Ir nenuostabu: puiki strateginė vieta, čia pat – vaizdingi Nemuno šlaitai, Kamšos botaninis-zoologinis draustinis, iki Kauno automobiliu – vos 10–15 min. trukmės kelionė palei Neries vandenimis „maitinamą“ Nemuną. Judri automagistralė „Via Baltica“, dalijantį seniūniją į dvi dalis, leidžia patogiai pasukti Vilniaus arba Klaipėdos kryptimis. Iš Akademijos keliai taip pat veda Suvalkijos arba Dzūkijos link. 

Informacija iš knygos „Pakaunės dešimtmečiai“, išleistos 2015 m. (sudarytojas P. Garnys)