KAUNO RAJONOGražiausios ir įdomiausios vietos
Kauno rajonas – žalias kraštas, vadinamas Lietuvos smaragdu. Jis išsidėstęs trijų didžiausių Lietuvos upių – Nemuno, Neries ir Nevėžio – sankirtoje, yra garsus savo gamtos ir kultūros paveldu. Akį traukia upių vingiai ir slėniai, Kauno marių regioninis parkas ir nepaliesta draustinių gamta. Į senovę pasinerti kviečia architektūros šedevrai, buvusios dvarų sodybos, istorinę atmintį gaivina paminklai šalies didvyriams ir muziejai.
Viena įspūdingiausių vietų Kauno rajone – gotikinė XVI a. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia stovinti Nemuno pakrantėje Zapyškyje.
Vienos seniausių bažnyčių Lietuvoje statytoju galima laikyti Naugarduko vaivadą Povilą Sapiegą, kuriam priklausė dideli žemės ir girių plotai Zapyškyje, anksčiau vadintame Sapiegiškiu.
Nors per savo kelių šimtų metų senumo istoriją bažnyčia daug kartų kentėjo nuo gaisrų, potvynių ir karų, ji išliko vienu unikaliausių gotikos pavyzdžių šalyje. 2002 m. jai suteiktas kultūros paminklo statusas.
Pamaldos bažnyčioje neberengiamos nuo XX a. pradžios, tačiau dėl puikios statinio vidinės erdvės akustikos, čia rengiami Pažaislio muzikos festivalio, kiti kamerinės muzikos koncertai, įvairūs renginiai. Šalia bažnyčios rengiami atlaidai, kasmet vyksta aitvarų festivalis „Tarp žemės ir dangaus“.
2020 m. Kauno rajono savivaldybės pastangomis bažnyčia restauruota, šalia jos įrengta aikštė, sutvarkyta aplinka.
Vietos gyventojus ir svečius vilioja Raudondvario dvaro sodybos ansamblis.
Dvaras stūkso Nevėžio dešiniojo kranto aukštutinėje terasoje, šalia Nevėžio ir Nemuno santakos, 9 km nuo Kauno Jurbarko kryptimi. Raudondvario ansamblio pagrindinis pastatas – XVII a. antrosios pusės pilis-rūmai su bokštu. Rūmai su 3,8 ha parko teritorijoje išsidėsčiusiais dviem oficinų pastatais, oranžerija, arklidėmis ir ledaine sudaro bendrą dvaro ansamblį.
Vasarą parko teritorija žavi želdynais ir gėlynais, kuriuose žydi į dvarą sugrąžintos senosios rožių veislės. Renovuotoje dvaro pilyje vyksta Kauno rajono civilinės metrikacijos santuokos, konferencijos, koncertai, valstybinių dienų minėjimai. Čia įrengtas ir Kauno rajono muziejus. Ledainėje atidarytas Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centras. Oranžerijoje įsikūręs restoranas. 2015-ųjų rudenį Raudondvario dvaro žirgyne atidarytas menų inkubatorius. Jame reziduoja Kauno rajono ir visos Lietuvos jaunieji menininkai. Žirgyno patalpose taip pat įrengta 500 vietų teatro ir koncertų salė. Visuomenės reikmėms pritaikytas erdves puikiai įvertino aukšto rango svečiai. Dvare lankėsi trijų Baltijos valstybių prezidentai, Europos valstybių parlamentų vadovai, įvairių šalių diplomatai.
Pilies papėdėje, dešiniajame Nevėžio upės krante, įrengta Raudondvario kilnojamoji prieplauka.
Daugiau nei 500 metų sulaukęs Žemaitkiemio (Babtyno) dvaras kviečia pasigrožėti vaizdais, praleisti laiką kultūros renginiuose, netgi paminėti savo asmenines šventes.
Akademijoje lankytojų laukia jauki Lietuvos gamtininko, profesoriaus Tado Ivanausko Obelynės sodyba-memorialinis muziejus.
1920 m. T. Ivanauskas nusipirko 8 ha žemės šalia Kauno, kuriame pasistatė namą, ūkinius pastatus ir įkūrė Obelynės botanikos parką.
Šis žmogaus rankomis išpuoselėtas dendrologinis parkas su įdomia augmenija, esantis Kamšos botaninio-zoologinio draustinio teritorijoje, išsiskiria unikaliu senuoju paveldo sodu su vaismedžių rinkiniu, memorialinu muziejumi, pilnu artefaktų, liudijančių apie Honoratos ir Tado Ivanauskų šeimą, jų buitį, veiklą, netgi tarpukario Kauno inteligentijos gyvenimą.
Sodyba visuomet garsėjo kaip mokslo ir kultūros centras, kuriame lankydavosi daug to meto inteligentų: rašytojų, poetų, dailininkų, mokslininkų, iškilių visuomenės veikėjų.
Šiuo metu memorialinę sodybą sudaro gyvenamasis namas–muziejus, sodininko namas ir paukštidė, apie 4 ha ploto sodas ir parkas. Parko augalų kolekciją siekia per 300 rūšių ir formų medžių bei krūmų. Čia auga vieni iš seniausių planetos medžių – dviskiautis ginkmedis ir metasekvoja.
Išsiilgusius gamtos ir nepakartojamų vaizdų Kauno rajonas nustebins dvidešimt keturiais piliakalniais, nuo kai kurių atsiveria įspūdingi Nemuno slėniai ir miestelių bokštai.
Zapyškio seniūnijoje stūkso legendomis ir padavimais apipinti Altoniškių ir Jadagonių piliakalniai. Pasakojama, kad senovėje ant Altoniškių piliakalnio, kitaip vadinamo Altonos kalno, buvo kūrenama amžinoji ugnis ir deginamos aukos jaunikių globėjai deivei Altonai.
Didžioji piliakalnio dalis apaugusi medžiais, tačiau pro vieną proskyną atsiveria gražus vaizdas – matyti Nemuno vaga, jo vingiai. Tolumoje, kitoje upės pusėje, iškyla Vilkijos bažnyčios bokštai.
Nepakartojami Vilkijos ir Nemuno vingių vaizdai atsiveria nuo Ringovės piliakalnio Vilkijos seniūnijoje. Jaučiakiuose (Vilkijos apyl. seniūnija) dunkso lietuvių istorinės praeities liudytojas Jaučiakių piliakalnis. Ant jo, manoma, buvusi 1369 m. kryžiuočių sunaikinta Paštuvos (Vilkijos) pilis.
Garbingą Lietuvos praeitį, susijusią su Pilėnų tragedija, mena Pyplių piliakalnis, esantis kairiajame Nemuno krante, netoli Nevėžio žiočių ir suteikiantis galimybę pasigrožėti Nemuno ir Nevėžio santaka.
Netoniuose yra aukščiausia skraidavietė Lietuvoje, tinkama skrieti šlaito antvėjyje. Parasparnininkai ir sklandytojai šią vietą vadina tobula, nes nuo jos galima ne tik pasigrožėti įspūdingais vaizdais, bet ir saugiai pakilti bei nusileisti.
Ne vieną aiktelėti privers gražiausiu Lietuvoje pripažintas Arlaviškių botaninio draustinio, arba Kadagių slėnio, takas, įkurtas Taurakiemio seniūnijoje.
Žingsniuojant Žiegždrių geologiniu taku galima grožėtis atodangomis, rėvomis, šaltinėliais, pamatyti, kaip atrodo ardomi Kauno marių krantai.
Pakalniškių pažintiniame take galima aptikti daug retų ir įdomių augalų, išgirsti įvairiausių paukščių, išvysti miške gyvenančių žvėrelių. Keliaujant šiuo taku daug įspūdžių palieka ir savita reljefo įvairovė. Takas eina Girionių eroziniu kalvynu, kurio kalvos labai primena piliakalnius.
Įdomi Dubravos rezervacinė apyrubė, kurioje saugomos retos miško augavietės. Per visas įdomiausias Dubravos rezervato vietas vingiuoja beveik dviejų kilometrų ilgio pažintinis takas, kuris nutiestomis lentomis driekiasi ir per pelkės dalį.
Pailsėti ir tiesiog atsikvėpti traukia kurorto ramybe alsuojančios Kačerginė ir Kulautuva. Šiems miesteliams ir daliai Zapyškio 2017 m. suteiktas kurortinės teritorijos statusas.
Kulautuva ir Kačerginė pasižymi ne tik gamtiniais ir turistiniais ištekliais, bet ir kurortinio gydymo tradicijomis. Gamtiniai veiksniai – natūralus mineralinis vanduo, sveikatai tinkamas mikroklimatas – palankūs plėtoti sanatorinį gydymą. Jo ištakos šiame regione siekia net 1930 metus.
Kulautuvoje įkurtoje biuvetėje kiekvienas miestelio gyventojas ir svečias gali nemokamai paragauti čia išgaunamo mineralinio vandens, pasižyminčio švelniu skoniu, tyrumu ir maža mineralizacija.
Paragauti gaivaus šaltinio vandens galima ir Kačerginės Šaltinio aikštėje. 2021 m. atnaujintoje aikštėje galima atsikvėpti čia įrengtoje poilsio zonoje, pasigrožėti skulptoriaus Stasio Žirgulio meniniais akcentais.