Faktai ir skaičiai

1950 m. birželio 20 d. Lietuvos TSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumo įsaku dėl administracinio-teritorinio respublikos padalijimo buvusioje Kauno apskrityje buvo sudaryti trys rajonai:

• Vilijampolės rajonas (centras Kauno miestas) – į rajono sudėtį buvo įtraukta miesto tipo gyvenvietė Kulautuva ir 27 Kauno ir 5 Vilkijos apskričių apylinkės.

• Panemunės rajonas (centras – Garliava). Nuo 1950 m. birželio 20 d. iki 1955 m. liepos 1 d. kairiajame Nemuno krante, Suvalkijos lygumoje veikė atskiras administracinis vienetas – Panemunės rajonas. Jį sudarė miesto tipo gyvenvietė Kačerginė ir 44 apylinkės.

• Trečias – Vilkijos rajonas (centras – Vilkija). 1948 m. gruodžio 30 d. buvo įkurta Vilkijos apskritis, kurią sudarė 6 valsčiai: Ariogala, Babtai, Čekiškė, Pernarava, Seredžius ir Vilkija. Apskritis veikė iki 1950 m. birželio 20 d., o 1950 m. birželio 20 d. buvo sudarytas Vilkijos rajonas. Į naujai sudarytą rajoną įtrauktas Vilkijos miestas ir 33 apylinkės.

1955 m. liepos 1 d. Vilijampolės ir Panemunės rajonai sujungti į vieną ir pavadinti KAUNO vardu.

1962 m. kovo 31 d. sujungiami Kauno ir Vilkijos rajonai. Visi trys rajonai tampa Kauno rajonu.

Šiandien Kauno rajonas – vienas didžiausių ir tankiausiai apgyvendintų rajonų šalyje. Jo plotas – 149,5 tūkst. hektarų, gyventojų skaičius – per 103 tūkst. (2021 m. liepa).

Kauno rajonas žiedu juosia vieną didžiausių Lietuvos miestų – Kauną. Išsidėstęs trijų didžiausių šalies upių – Nemuno, Neries ir Nevėžio santakoje.

Čia įkurtos 25 seniūnijos, 371 kaimas, 9 miesteliai, 3 miestai, 1 kurortinė teritorija.

Pagal Lietuvos laisvosios rinkos instituto sudarytą Lietuvos savivaldybių indeksą Kauno rajono savivaldybė penkis kartus (2011, 2013, 2014, 2015 ir 2016 m.) buvo pirma, o 2012 , 2017, 2018 ir 2019 m. užėmė antrą vietą tarp 54 mažųjų savivaldybių.