Rajonas

Linksmakalnio herbas

Linksmakalnis yra Kauno rajono savivaldybės Linksmakalnio seniūnijos centras, įsikūręs Jiesios ir Šventupės santakoje. Ankstesnis Linksmakalnio pavadinimas yra Liustberg, išvertus iš vokiečių kalbos jis reiškia linksmą kalną. Gyvenvietė priklausė vokiečiui Lyzentaliui, iš kurio prasigyvenęs Tiškevičių ūkvedys Kazimieras Gustaitis 1909 m. nusipirko čia, ant Jiesios kranto, nuo XIX a. stovėjusį dvarą ir aplinkines žemes. Būtent jis sulietuvino gyvenvietės pavadinimą, pakeisdamas jį į Linksmakalnį. Po Kazimiero Gustaičio ir jo žmonos Katerinos Zieniūtės mirties 1938 m. Linksmakalnio dvarą įsigijo Lietuvos ministras pirmininkas Juozas Tūbelis. Lietuvą okupavus sovietams, 1944 m. gyvenvietėje buvo įkurtas KGB radiožvalgybos kompleksas, kuris tapo KGB radiotechnikos užsienio žvalgybos ir diplomatinio ryšio su Vakarų Europa daliniu. Karinis miestelis buvo ypač slaptas. Gyventojai iš Linksmakalnio iškeldinti, o jo teritorija apjuosta spygliuota viela. Kareivinių, aptarnavimo ir administracinių pastatų statymo darbams buvo atvaryta daug vokiečių belaisvių. Šiame radiožvalgybos komplekse dirbusiems keletui tūkstančių sovietų kariškių, vertėjų ir jų šeimoms Linksmakalnis tapo vienintele vieta, kurioje jiems buvo leidžiama dirbti ir gyventi. Tik 1993 m. birželio 16 d. iš Linksmakalnio pasitraukė sovietų kariai. Ši data miestelyje kasmet minima ir vadinama Vasaros švente.
Po sovietų pasitraukimo karinis miestelis stovėjo apleistas, tačiau dabar linksmakalniečiai stengiasi, kad jis gražėtų, o gyventojai turėtų įvairios veiklos. Ne tik pačiame Linksmakalnyje, bet ir kitur Lietuvoje teigiamo atgarsio sulaukė vietos gyventojų siekis buvusią beveik avarinės būklės oficiną pritaikyti gyvūnų globos organizacijos „Penkta koja“ veiklai, o kartu ten pat atidaryti dienos centrą vaikams ir jaunimui, kurie norėtų, tačiau neturi sąlygų laikyti namuose gyvūnų.
Svarstant galimus Linksmakalnio herbo motyvus, rinktasi iš kelių variantų. Siūlyta simboliką sieti su dviem šalia tekančiomis upėmis. Buvo siūlyti ir muzikos instrumentai – smuikas, arfa, simbolizuojantys linksmybes, lyg aliuzija į vietovės pavadinimą. Nors gyvenvietė iš tikrųjų yra ant kalno, tačiau nėra išlikusių žinių, kodėl būtent šis kalnas buvo pavadintas linksmuoju. Lietuvos heraldikos komisijos dėmesys buvo atkreiptas į tai, kad Linksmakalnyje randama gegužraibė įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Šis augalas, turintis gražų žiedyną, yra retas Lietuvoje, todėl Linksmakalnio herbe nuspręsta vaizduoti būtent jį.
Nykstančios ir saugomos gėlės simbolika herbe atspindi ir linksmakalniečių norą gražinti savo gyvenamąją aplinką. Sidabras heraldikoje reiškia vandenį, dėl to sidabrinis skydo laukas simbolizuoja Linksmakalnio lokalizaciją dviejų upių santakoje.
Linksmakalnio herbo etaloną sukūrė dailininkas Rolandas Rimkūnas. Jį Lietuvos heraldikos komisija aprobavo 2013 m. gegužės 16 dieną.