Gamta

Kauno rajonas užima apie 153 000 ha Lietuvos Vidurio žemumos pietinės dalies, kur susieina Suvalkijos, Aukštaitijos ir Žemaitijos žemės, susilieja didžiosios mūsų šalies upės: Nemunas, Neris ir Nevėžis.
Rajonas tarytum įspraustas tarp dviejų didelių miškų masyvų: vakaruose įsiterpia į Kazlų Rūdos miškus, o rytuose šliejasi prie Pravieniškių ir Būdų miškų. Miškingiausia yra vakarinė rajono dalis, šiaurinėje dalyje driekiasi Varluvos, Babtų, Padauguvos ir Karalgirio miškai; pietrytinėje – Dubravos giria. Miškais apaugę 30 proc. rajono žemių, tai prilygsta vidutiniam Lietuvos miškingumui.
Vandenys užima maždaug 5 proc. teritorijos, nėra ežerų, bet gausu upių, upelių ir užtvankų. Didžiausia jų – Kauno marios (6350 ha), o Nemuno, Neries, Nevėžio, Dubysos ir Jiesios slėniai išsiskiria savo aukštais stačiais krantais. Labai mažai liko natūralių pelkių, kurios šiuo metu neužima net 5 proc. teritorijos. Visos didesnės, tokios kaip Ežerėlio, Novaraisčio, aukštapelkės buvo nusausintos, išeksploatuotos ar vis dar eksploatuojamos.
Žemės ūkio paskirties žemės užima daugiau nei pusę rajono teritorijos (53 proc.), intensyviai naudojamos pievos ir ganyklos. Kauno rajonas – vienas iš tankiausiai apgyvendintų šalyje, rajonas supa antrą pagal dydį Kauno miestą su priemiesčiais, todėl natūralios gamtos likučius priglaudė upių slėniai ir miškai tarp Ežerėlio, Novaraisčio ir Braziūkų kaimų. Siauri natūralių biotopų rėžiai paupiuose, deja, labai lengvai pažeidžiami. Retųjų augalų ir gyvūnų rūšių turtingos gamtos oazės – Kamšos miškas, Jiesia ir iš dalies – Dubravos giria jau atsidūrė vis besiplečiančio Kauno miesto ir jo priemiesčių teritorijoje.
Rajono teritorijoje aptinkama maždaug 1000 rūšių savaiminių žolinių augalų ir maždaug 64 rūšių bei formų medžių ir krūmų. O įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą aptikta daugiau nei 61 rūšis. Vabzdžių klasę sudaro daugiau nei 30 Lietuvoje aptinkamų rūšių ir užfiksuota 21 rūšis retųjų. Nuošalesnėse vietose gyvena 13-os rūšių varliagyviai ir 7-ių rūšių ropliai, iš kurių dvi – labai retos. Nemaža paukščių įvairovė: be praskrendančiųjų ir gyvenančiųjų šalia žmogaus, peri net 50 rūšių retųjų, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą. Iš Lietuvoje gyvenančių 70-ties rūšių laukinių gyvūnų, Kauno rajone aptinkama net 53, o įrašytų į Raudonąją knygą – 12, iš kurių – 8 rūšys šikšnosparnių. Upėse ir tvenkiniuose veisiasi daugiau nei 35 rūšių žuvys, o 4 – ypač retos.
Rajono biologinė įvairovė saugoma trijuose regioniniuose parkuose: Kauno marių (didesnėje rajono teritorijos dalyje), Panemunių ir Dubysos (teritorijos ruoželiuose) bei 15-oje draustinių:

1. Kraštovaizdžio – Nevėžio (Raudondvario ir Užliedžių sen.) – erozinį senslėnį, griežles (paukščių apsaugai svarbi „Natura 2000“ teritorija).
 Jiesios (Garliavos ir Rokų sen.) – slėnio atodangas.
 Liekės (Zapyškio sen.) – žemupio slėnį.

2. Entomologiniuose – Nerėpos (Raudondvario sen.) – kalnines apsiuvas.
    Ringovės (Vilkijos sen.) – pietinių drugių populiacijas.
3. Botaniniuose – Paštuvos (Vilkijos apyl. sen.) – retųjų augalų augavietes;
    Arlaviškių (Taurakiemio sen.) – vieną iš seniausių Lietuvoje Kauno marių kranto kadagynų (44,68 ha).
4. Ichtiologiniuose – Dubysos (Čekiškės ir Vilkijos apyl. sen.) – žiobrių nerštavietes.
    Karklės (Raudondvario sen.) – upėtakių nerštavietes.
5. Hidrografiniame – Aluonos (Babtų sen.) – erozinį giliaslėnį.
    
   6. Geomorfologiniame – Lapių (Lapių sen.) – moreninio gūbrio raguvas, kalvotą kraštovaizdį.
   
   7. Botaniniuose zoologiniuose – Kamšos (Ringaudų sen.) – įv. fauną ir florą.
    Piliuonos (Taurakiemio sen.) – retų rūšių paukščius,
    jų peryklas ir retų rūšių augalus.
   
   8. Ornitologiniuose – Novaraisčio (Zapyškio sen.) – migruojančių gervių ir kt. vandens paukščių sankaupų vietą (paukščių apsaugai svarbi teritorija „Natura 2000“).
    Arlaviškių – Lietuvos raudonojoje knygoje įrašytų rūšių
    paukščius (svarbi buveinių apsaugai teritorija).

Retos miško augavietės ir aukštapelkės augalų bendrijos saugomos Dubravos rezervacinėje apyrubėje.

Gali Kauno rajonas didžiuotis ir savo trimis valstybės saugomais parkais: Girionių, Raudondvario ir Obelynės.

Pats didžiausias Lietuvoje peizažinis parkas (104,45 ha), įkurtas 1961 m. pagal žymaus kraštovaizdžio architekto A. Tauro projektą ant Kauno marių kranto, Samylų seniūnijoje, Girionyse. Girionių parke veši ir puikuojasi rečiausių introdukuotinų medžių ir krūmų įvairovė. Be 360 esančių, numatyta įveisti dar 500 rūšių ir formų medžių bei krūmų. Galima grožėtis 10 rūšių eglių, balkaninėmis ir sibirinėmis pušimis, įvairiarūšiais kėniais, cūgėmis, pocūgėmis, kadagiais, puskiparisiais, tujomis. Užregistruotos 153 lapuočių medžių ir krūmų rūšys: bekočiai ąžuolai, japoninis beržas ir magnolija, bukai, veigėlės, šliandros, amerikinės vinkšnos. Šis parkas – vertingas mokslui ir mokymui, teikia retųjų augalų sėklų, puošia Kauno apylinkes, yra puiki poilsio vieta.

Raudondvario parkas yra Raudondvario miestelyje ant Nemuno ir Nevėžio šlaitų, užima apie 13 ha. Jį 1832 m. įkūrė B. Tiškevičius. Dar yra išlikę senų medžių, nors buvo sodinami nauji parko želdiniai, tiesiami nauji takai. Vyrauja ąžuolai, klevai, tuopos, liepos, auga šeivamedžiai ir žilakrūmiai.

Botaniniu atžvilgiu labai įdomus Obelynės parkas, pradėtas kurti 1920 m. šalia Ringaudų kaimo. Parkas užima 6,5 ha. Profesoriaus T. Ivanausko pastangomis Obelynė tapo viena iš turtingiausių šalies dendrologinių kolekcijų. 1958 m. parkas paskelbtas gamtos paminklu. Arboretume sukaupta per 300 įvairių rūšių ir formų medžių ir krūmų. Ypač čia daug  spygliuočių – 59 rūšys ir formos: pilkieji, sibiriniai, europiniai, balzaminiai, kaukaziniai ir japoniniai kėniai, 15 svetimšalių eglių, 6 maumedžių. Tikri parko reliktai – europinis kukmedis ir jo hibridinė atmaina – dygusis kukmedis. Obelynėje auga vieni  seniausių  planetos medžių – dviskiautis ginkmedis ir metasekvoja. Parko kolekcijoje auga 250 rūšių ir formų lapuočiai: įvairių formų ąžuolai, beržai, bukai, lazdynai, 6 rūšių riešutmedžiai, šilkmedžiai, hortenzijos, 5 rūšių ievos, mandžiūrinė aralija, įvairūs vijokliniai augalai. Šis parkas – puiki studentų mokymosi vieta.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. nutarimu patvirtinti ir įsteigti Babtų–Varluvos miškų biosferos poligonas (Babtų sen.), kad būtų išsaugotos vidutinio ir baltnugario genio populiacijos, ir Padauguvos miško biosferos poligonas (Vandžiogalos sen.), kad būtų išsaugotos tripirščio ir baltnugario genio populiacijos.

Rajono seniūnijose saugoma nemažai valstybinės reikšmės gamtos paveldo objektų: Lapių seniūnijoje dešiniajame Neries krante esančią Drąseikių atodangą; Samylų seniūnijoje – Žiegždrių atodangą ir Kalniškių konglomeratų atodangą, Ringaudų seniūnijoje, Pyplių k., dar gyvą Karvelių ąžuolą, Braziūkų kaime – vieną seniausių liepų Lietuvoje Liepą motinėlę, Dubravos miške susivijusius ąžuolą su pušimi –  Dubravos dvynius. Babtų seniūnijoje, prie kelio į Čekiškę, guli Karalgirio akmuo.

Savivaldybės saugomais gamtos paveldo objektais paskelbti: Žiegždrių liepa Samylų seniūnijoje (2005 m. lapkričio 3 d. Nr. TS-231), Zapyškio seniūnijoje Vincentavos kaime augantis Vaičiūnų klevas (2013 m. rugpjūčio 29 d. Nr. TS-343), Šilagirio pušis Zapyškio seniūnijoje Šilagirio miške (2023 m. birželio 29 d. Nr. TS-291), Ąžuolas galiūnas Babtų seniūnijoje, Kačergio kaime Kukščių miške (2023 m. birželio 29 d. Nr. TS-292), Nevėžio dvilypis ąžuolas Babtų seniūnijoje Dasiūnų kaime (2023 m. birželio 29 d. Nr. TS-293).

Aplinkos skyriaus vyr. specialistė Giedrė Juknienė