Informacija apie paramą būstui įsigyti ir išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją

SVARBU! Nuo 2024 m. liepos 1 d. keičiasi prašymų dėl valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo ir subsidijų valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų daliai apmokėti teikimo tvarka. Prašymai suteikti paramą būstui įsigyti gali būti teikiami tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai iš atitinkamai programai vykdyti skirtų lėšų skyrus einamųjų metų valstybės biudžeto asignavimų šioms subsidijoms mokėti.

Parama būstui įsigyti teikiama asmenims ir šeimoms:

valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų gavėjams teikiant subsidijas valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti;
mokant išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją.

Valstybės iš dalies kompensuojamas būsto kreditas – kredito davėjo, įrašyto į viešąjį kredito davėjų sąrašą, pagal kreditavimo sutartį asmenims ir šeimoms, atitinkantiems Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme (toliau – Įstatymas) nustatytus reikalavimus, skolinami pinigai būstui įsigyti – būstui pirkti ar (ir) statyti – arba nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti. Pagal šį Įstatymą dalis valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito gali būti panaudota žemės sklypui, kuriame yra arba planuojamas statyti būstas, pirkti.

Išperkamoji būsto nuoma – būsto nuoma, kai nuomotojas savo nuosavybės teise valdomą būstą ar svetimą būstą, kai teisę jį išnuomoti išperkamosios nuomos būdu suteikia įstatymai ar būsto savininkas, leidžia nuomininkui valdyti ir naudoti už užmokestį su sąlyga, kad nuomininkui būstas pereina nuosavybės teise, sumokėjus visą sutartyje nustatytą kainą.

Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir į išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka Įstatymo 8 straipsnio reikalavimus:

Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruotas turtas ir gautos pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių;
įsigyja pirmą būstą Lietuvos Respublikos teritorijoje arba atitinka vieną iš šių sąlygų:

a) pastaruosius 5 metus iki prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo dienos, šio prašymo pateikimo metu, taip pat teisės į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją nustatymo metu neturi būsto nuosavybės teise ir nebuvo pasinaudoję šia paramos forma ar finansine paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymu;
b) turi ar per pastaruosius 5 metus iki prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo dienos turėjo nuosavybės teise priklausantį būstą, kurio naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, arba turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingąjį plotą, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų.
c) neįgalusis ar šeima, kurioje yra neįgalusis, nuosavybės teise turi būstą, nepritaikytą neįgaliųjų poreikiams. Parama teikiama tik valstybės iš dalies kompensuojamų būstų kreditų gavėjams nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti jį pritaikant neįgaliųjų poreikiams.

Teisę į paramą būstui įsigyti turi asmenys ir šeimos, kurių Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoto turto vertė ir pajamos, pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnį, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šių dydžių:

Kauno rajono sav.	Pajamos		Turtas
2024 m.	VRP (176 Eur)	Pajamos eurais	VRP (176 Eur)	Turtas eurais
Asmens be šeimos	106	18656	129	22704
Dviejų, trijų asmenų šeimos	148	26048	262	46112
Keturių, penkių asmenų šeimos	178	31328	349	61424
Šešių ar daugiau asmenų	30 vienam asmeniui	31680 (šešių asmenų) 5280 (vienam asmeniui)	83 vienam asmeniui	87648 (šešių asmenų) 14608 (vienam asmeniui)

Valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų suma neturi būti didesnė kaip:

1) 53 tūkstančiai eurų arba ekvivalentas kita valiuta – asmeniui be šeimos;

2) 87 tūkstančiai eurų arba ekvivalentas kita valiuta – dviejų ar daugiau asmenų šeimai;

3) 35 tūkstančiai eurų arba ekvivalentas kita valiuta – nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti, neatsižvelgiant į asmens šeiminę padėtį.

Teikiamų subsidijų valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti dydžiai yra:

1) 15 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio kredito likučio) sumos – jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų ar vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);

2) 20 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio kredito likučio) sumos – jaunoms šeimoms, auginančioms vieną vaiką ar vieną vaiką, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);

3) 25 procentai suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio kredito likučio) sumos – jaunoms šeimoms, auginančioms du vaikus ar du vaikus, kuriems (ar vienam iš jų) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);

4) 30 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio kredito likučio) sumos:

šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų ir (ar) tris ar daugiau vaikų, kuriems (ar vienam, ar keliems iš jų) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
neįgaliesiems arba šeimoms, kuriose yra neįgaliųjų;
asmenims iki 36 metų, kurie yra buvę likę be tėvų globos (rūpybos), ar jų šeimoms;
šeimoms, kuriose motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar daugiau vaikų ir (ar) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba).

Jeigu asmuo ar šeima Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravę gyvenamąją vietą arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, dėl paramos būstui įsigyti, turi kreiptis į Kauno rajono savivaldybės administraciją, pateikdami atitinkamos formos prašymą (BP-1 arba BP-2 formą) ir papildomus dokumentus:

valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie nuosavybės teise turimą ir (ar) turėtą būstą;
statinio ekspertizės aktą, sudarytą vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 „Dėl statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtinimo“ (toliau – STR 1.04.04:2017), patvirtinantį turėtame (turimame) būste įvykusią statinio (jo dalies) avariją ar nustatytą jos grėsmę (statinys (jo dalis) yra avarinės būklės) ir išvadas, pateiktas per pastaruosius 5 metus iki prašymo pateikimo dienos;
metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją (FR0001 su priedu FR0001P);
dokumentus, patvirtinančius, kad motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) faktiškai vieni augina vaiką (-us) ir (ar) vaiką (-us), kuriam (-iems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba):

4.1. vieno iš tėvų, vieno iš globėjų (rūpintojų) mirties faktą patvirtinančius dokumentus (pavyzdžiui, mirties liudijimą ar išrašą iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro);

4.2. įsiteisėjusį teismo sprendimą (-us) dėl:

4.2.1. santuokos nutraukimo ir (ar) vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir (ar) vaiko išlaikymo priteisimo;

4.2.2. vienam iš tėvų neterminuotai apribotos tėvų valdžios;

4.2.3. vieno iš tėvų pripažinimo neveiksniu;

4.2.4. vaiko (-ų) išlaikymo sutarties patvirtinimo;

4.2.5. vaiko (-ų) gyvenamosios vietos nustatymo ir (ar) išlaikymo priteisimo, jei vaikas (‑ai) gimė nesusituokusiems asmenims, o vaiko (-ų) gimimo įraše nurodyti abu tėvai;

4.2.6. vieno iš tėvų pripažinimo dingusiu be žinios;

4.3. įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuriuo vienam iš tėvų paskirta su laisvės atėmimu susijusi bausmė;

įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo;
atstovavimą patvirtinantį dokumentą (įgaliojimą, atstovavimo sutartį);
galiojantį statybą leidžiantį dokumentą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnyje numatytais atvejais (jei šis dokumentas neįregistruotas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“), kai būsto kreditas imamas būstui statyti;
statinio ekspertizės aktą, sudarytą vadovaujantis STR 1.04.04:2017, patvirtinantį būste įvykusią statinio (jo dalies) avariją ar nustatytą jos grėsmę (statinys (jo dalis) yra avarinės būklės) ir (ar) Reglamente (ES) Nr. 305/2011nurodytų esminių statinių reikalavimų, įskaitant būsto pritaikymo neįgaliųjų poreikiams reikalavimus, pažeidimus, bei pateiktas išvadas arba galiojantį statybą leidžiantį dokumentą dėl nuosavybės teise turimo būsto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnyje nurodytais atvejais (jei šis dokumentas neįregistruotas Aprašo 7.7papunktyje nurodytoje sistemoje), rekonstruojant nuosavybės teise turimą būstą, taip pat rekonstruojant nuosavybės teise turimą būstą, pritaikant jį neįgaliųjų poreikiams;

9.mokymo įstaigos išduotą pažymą apie į šeimos sudėtį įskaitomus asmenis, kurie yra nesusituokę ir savo vaikų neauginantys pilnamečiai vaikai iki 24 metų ir (ar) pilnamečiai vaikai iki 24metų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta rūpyba ir kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose, bendrojo ugdymo mokyklas ar profesinio mokymo įstaigas baigę pilnamečiai vaikai ir (ar) pilnamečiai vaikai, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta rūpyba, nuo bendrojo ugdymo mokyklų ar profesinio mokymo įstaigų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos (pažymoje nurodomi šie duomenys: asmens kodas, vardas, pavardė, mokyklos kodas ir pavadinimas, studijų pradžios data, studijų pabaigos data, stipendijos tipo pavadinimas, stipendijos gavimo metai ir mėnuo, išmokėta stipendijos suma).

Jei papildomi dokumentai arba dalis jų nepateikiami kartu su prašymu, asmenys turi juos pateikti per mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos.

Dėl išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensavimo papildomai reikia pateikti:

pagal Civiliniame kodekse nustatytas sąlygas ne trumpiau kaip vieniems metams sudarytą išperkamosios būsto nuomos sutartį pagal kurią išsinuomoja fiziniams ar juridiniams asmenims (išskyrus savivaldybes) priklausantį būstą, esantį Kauno rajono savivaldybės teritorijoje;
iš Nekilnojamojo turto registro išrašą apie įregistruotą išperkamosios būsto nuomos sutartį.
Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytojos valstybės įmonės Registrų centro išduotą (-as) pažymą (-as), patvirtinančią (-ias), kad būstą nuomojantys asmenys ir jų šeimos nariai nėra susiję artimos giminystės ryšiais su asmeniu, iš kurio nuomojamas būstas.

Prašymų formos:

1.Prašymo dėl paramos būstui įsigyti (BP-1) forma (valstybės iš dalies kompensuojamam būsto kreditui ir subsidijai gauti).

2.Prašymo dėl paramos būstui įsigyti (BP-2) forma (išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijai gauti).

Prie prašymų BP-1 ir BP-2 turi būti užpildomas 6 priedas.

Prašymai priimami Kauno rajono savivaldybės administracijos Gyventojų aptarnavimo ir dokumentų valdymo skyriuje, adresu Savanorių pr. 371, Kaunas arba el. p. info@krs.lt

Jeigu prašymas ir papildomi dokumentai siunčiami elektroniniu paštu, prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu.