Vilkija – urbanistikos paminklas

Vilkija yra urbanistikos paminklas, įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, UK 17123.

Kultūros ministerijos 1973 m. sprendimu Vilkija įrašyta į vietos reikšmės urbanistikos paminklų sąrašą. Sprendime buvo nurodyta, kad Vilkijoje būtina saugoti viso miesto mastu jo panoramą ir ryšį su aplinkine gamta, o urbanistikos paminklo teritorijoje – pagrindinių ir šalutinių gatvių tinklą, aikštės planą ir užstatymo pobūdį (iki 2005-04-19 kodas registre UV51).

Vilkija – graži savo istorija, nepakartojamu kraštovaizdžiu ir architektūros visuma: yra įsikomponavusi į aplinkinę gamtą, autentiški jos erdvinės kompozicijos bruožai, tipiški kai kurie plano ir užstatymo bruožai, originali urbanistinė raida, būdinga miestelių ir mažų miestų panorama. Tai nuostabus amfiteatras ant vingiuojančio Nemuno kranto, 30 km nuo Kauno važiuojant Jurbarko kryptimi.

Miestas žinomas dar nuo XIV a., turtingas istorinių ir architektūros vietų, piliakalnių bei nuostabaus kraštovaizdžio apylinkių. Aukštuose šlaituose išsidėstę nameliai, į kalną vingiuojančios stačios gatvelės patraukia kiekvieno dėmesį, verčia bent stabtelėti ir pasijusti tarsi Mažojoje Šveicarijoje.

Miesto plano savitumą iš dalies lėmė originali jo raida. Vilkija yra bene vienintelis Lietuvos miestas, kurio raidai praeityje tokią didelę reikšmę turėjo vandens griaunamoji jėga. Keičiantis Nemuno vagai, miestas kilo į šlaitą, o jo dalis apatinėje upės terasoje buvo spaudžiama, todėl buvo statoma labai kompaktiškai ir labai dažnai degė. Miesto plane, keičiantis centro vietai, ne tik susidarė, bet ir išliko du spinduliu subėgančių gatvių židiniai.

Nors Vilkija senas miestas, bet jame nėra išlikę vertingų pavienių pastatų bei jų kompleksų. Vilkija vertinga kaip architektūros visuma. Miesto architektūroje nūdienos bruožai ryškėjo nuo XX a. pradžios, todėl šis laikotarpis miesto urbanistinėje raidoje pats reikšmingiausias.

Lietuvos Respublikos prezidentas 1998 m. lapkričio 16 d. dekretu Nr. 232 patvirtino Vilkijos miesto herbą. Vilkijos herbe vaizduojamas Šv. Juozapas, dešinėje rankoje laikantis lazdą su žaliais lapeliais ir baltais žiedais.
 
Urbanistikos paminklo teritorijoje saugomos šios gatvės:

- Vydūno alėja – kelias iš Kauno į Jurbarką. Tai – viena seniausių miesto gatvių.
- Kauno gatvė – senasis kelias į Babtus (susiformavo XVI–XVIII a.).
- Vytauto gatvės rytinis ruožas iki Pirties gatvės kelyje į Ariogalą (susiformavo XIV–XV a.).
- Pirties gatvės ruožas Vytauto gatvės trąsoje (susiformavo XX a. pr.).
- Bažnyčios gatvė (susiformavo XVI–XIX a.)
- Kauno Mažoji gatvė (susiformavo iki XIV a. vid.).
- Kalnų gatvė (susiformavo kuriantis Vilkijos gyvenvietei).
- Sodų gatvė (susiformavo XVI a.).
- Taikos gatvė (susiformavo XVI–XIX a.).
- Ramybės gatvė. Viena naujausių gatvių (susiformavo XIX a. pab. – XX a. pr.).