Urbanistikos skyrius

Lietuvos nepriklausomybės akto signataro, visuomenės veikėjo, finansininko, pramonininko Jono Vailokaičio ir visuomenės veikėjo, ekonomisto, kunigo Juozo Vailokaičio kapas

Kauno r., Batniavos sen., Raštuvos k.

Šiame bendrame kape palaidoti: Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, politikos, visuomenės veikėjas, finansininkas, pramonininkas Jonas Vailokaitis, g. 1886-06-25 Pikžirnių k., Sintautų vlsč., Šakių aps. 1908 m. baigė Petrapilio prekybos pramonės institutą, 1912 m. kartu su broliu kunigu Juozu įkūrė Brolių Vailokaičių banką Kaune, kurio pagrindinis tikslas buvo sutelkti laisvą lietuvių kapitalą, jį panaudoti kovai prieš rusų kolonizaciją, superkant nusigyvenusių bajorų dvarus, juos išsimokėtinai parduodant lietuviams. 1917 m. išrinktas Lietuvos Tarybos nariu, 1918-02-16 kartu su kitais tarybos nariais pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą, 1920 m. išrinktas Lietuvos Steigiamojo sSimo nariu, valstybės finansų ir biudžeto komisijos pirmininkas, krikščionių demokratų frakcijos prezidiumo narys, po I-ojo pasaulinio karo su broliu Juozu įsteigė Ūkio banką ir jam vadovavo, broliai Vailokaičiai suorganizavo maisto produktų akcinę bendrovę Maistas, pastatė modernų mėsos perdirbimo fabriką su skerdyklomis ir šaldytuvais, 1923 m. broliai Vailokaičiai Kaune įsteigė plytų ir čerpių gamybos bendrovę Palemonas, nupirko Brolių Šmitų metalo fabriką, įsteigė Metalo akcinę bendrovę, įmonė gamino žemės ūkio mašinas, padargus, buities daiktus, broliams priklausė eksporto ir importo bendrovė Urmas, 1925 m. išrinktas Lietuvos banko tarybos nariu, vienas Lietuvos aeroklubo, 1927 m., steigėjų. J. Vailokaitis, vienas turtingiausių Lietuvos žmonių, skirdavo labdaras: rėmė lietuviškas kultūrines, socialines bei švietimo draugijas, aukštųjų mokyklų studentus, broliai Vailokaičiai padovanojo žemės sklypą Vytauto Didžiojo universiteto Fizikos ir chemijos instituto rūmams statyti. J. Vailokaitis 1940-05 su šeima emigravo į Vokietiją, buvo vienas iš Lietuvos aktyvistų fronto įkūrėjų. Mirė 1944-12-16 Blankenburge. 2007 m. Jono Vailokaičio palaikai sugrąžinti į Lietuvą, jis palaidotas Paštuvos kapinėse. Visuomenės, politikos veikėjas, ekonomistas, kunigas Juozas Vailokaitis, g. 1880 m. Pikžirnių k., Sintautų vlsč., baigęs Seinų kunigų seminariją, Peterburgo dvasinę akademiją, dirbo vikaru Kalvarijoje, Seinuose, 1906 m. Seinuose redagavo žurnalą „Šaltinis“, 1915 m. gyveno Maskvoje, Peterburge, ten redagavo laikraštį „Vadas“. Buvo LKPD narys. I-ojo Seimo 1922-11-13 – 1923-03-13 ir II-ojo Seimo 1923-06-05 – 1926-06-02 narys. Po 1926 m. kartu su broliu administravo jų įkurtas Ūkio banko, Maisto, Palemono, Metalo, Lino bendroves, Brolių Šmitų metalo fabriką. Garsėjo mecenatyste, dalį pajamų skirdamas studentų stipendijoms, Klaipėdos vadavimui broliai Vailokaičiai paaukojo 25000 lt. 1941-06-14 sovietų represinių struktūrų ištremtas į Sibirą. 1944 m. paleistas grįžo į Lietuvą, paskirtas Paštuvos klebonu. Mirė 1953 08 02.
Paminklas, įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, unikalus kodas – 20663. Vertingųjų savybių pobūdis: istorinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus), memorialinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus).