Trumpa informacija apie projektą

Projekto „Pozityvus švietimas ugdymo(si) rezultatams“ (PŠUR) santrauka

Mokykloms vis dar yra sunku persiorientuoti nuo mokymo prie mokymosi paradigmos. Daugeliui mokytojų trūksta emocinių kompetencijų, šiuolaikinių mokinių pažinimo ir mokymo(si) strategijų suvokimo, pozityvios komunikacijos su kolegomis, mokiniais ir jų tėvais. Pozityvioji pedagogika yra iššūkis tradicinei švietimo paradigmai visame pasaulyje. Projektas „Pozityvus švietimas ugdymo(si) rezultatams“ buvo parengtas siekiant, kad pozityviosios pedagogikos idėjos atneštų pokyčius į kuo daugiau mokyklų, o jų lyderiai gebėtų ir būtų pasirengę naujas idėjas įgyvendinti. Rengiant projekto paraišką buvo suburtas 10-ties Kauno rajono “ilgųjų” gimnazijų konsorciumas tokiems tikslams:

- padėti pedagogams ir administracijos personalui kryptingai tobulinti kvalifikaciją savo šalyje ir už jos ribų;

- dirbti bendradarbiaujančiose grupėse kuriant šiuolaikišką ugdymo turinį, skiriant daugiau dėmesio individualiai mokinio pažangai, ypač socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymui;

- kurti pozityvaus švietimo modelį ir jį diegti mokyklų bendruomenėse;

- stiprinti pedagogų savivertę.

Mokymosi veiklų tikslas – supažindinti darbuotojus, atsakingus už ugdymo organizavimo veiklas švietimo įstaigose, su pozityvios pedagogikos nuostatomis ir jų taikymu Suomijos, Austrijos ir Ispanijos švietimo sistemose, suteikti galimybę susipažinti su šių šalių mokyklų veiklos organizavimo ir mikroklimato kūrimo ypatumais ir atsirinkti gerąją praktiką, kuri galėtų būti pritaikyta jų švietimo įstaigose, bei skatinti švietimo lyderių iniciatyvas ir kokybinių pokyčių vykdymą savo organizacijose dėl individualios mokinių mokymosi pažangos.

Projekto dalyviai – administracijų atstovai (direktoriaus pavaduotojai), metodinių grupių pirmininkai, mokyklų tarybų pirmininkai, veiklos planavimo ir strateginio plano rengimo darbo grupių nariai, kurie yra pasirengę mokytis ir įgyvendinti naujas vadybines praktikas.

Numatytuose kursuose priimantys partneriai supažindins dalyvius su švietimo paradigmų kaita konkrečiose Europos šalyse, su naujausiomis tarptautinėmis pozityviosios psichologijos teorijomis ir jų šaltiniais (mokslininkai, metodai), taip pat pozityviosios pedagogikos teorija ir jos praktiniu pritaikymu švietime, pozityvios komunikacijos svarba įgyvendinant Geros mokyklos koncepciją. Iš mokymosi veiklų parsivežtos žinios ir idėjos bus stimulas glaudesniam bendradarbiavimui, gilesniam domėjimuisi šia tema. Bus sukurtas pozityvaus švietimo modelis. Mokymosi veiklų dalyviai, remdamiesi kursų medžiaga, parengs kvalifikacijos tobulinimo programą, burs pedagogų komandas profesiniams dialogams, diegs pozityvios pedagogikos nuostatas įstaigose. Projekto rezultatams pristatyti bus organizuota sklaidos konferencija.

Tikimasi, kad taikant pozityvaus švietimo modelį mokyklose pagerės komunikacija tarp visų ugdymo dalyvių (mokytojų-mokinių-tėvų), sustiprės jų socialinės emocinės kompetencijos, sumažės konfliktų, bus sklandžiau sprendžiamos iškilusios problemos, mažės atskirtis. Projekte išbandyti pozityvios pedagogikos metodai, įgytos sėkmingos komunikacijos patirtys sustiprins mokytojų savivertę ir pasitikėjimą savimi. Mokyklose bus kuriama pedagoginė praktika, aiškiai orientuota į teigiamų mokinių emocijų ir teigiamos patirties ugdymą, daugiau dėmesio skiriama individualiai mokinio pažangai. Pozityvi komunikacija padės kurti rūpestingą kiekvienos mokyklos aplinką, užkertančią kelią elgsenos problemų vystymuisi. Gerai besijaučiantys mokiniai, turėdami teigiamą mokymosi patirtį mokykloje, pasieks aukštesnių ugdymosi rezultatų. Kiekvienos įstaigos bendruomenė ieškos tinkamiausių kelių, kaip iš tradicinės, žinių suteikiančios mokyklos tapti kuriančia, besikeičiančia, atliepiančia mokinių ir visuomenės poreikius.