GINUTIS DUDAITIS

GINUTIS DUDAITIS

Gimė 1941 m. Kaišiadoryse

Gyvena ir kuria Raudondvaris

Kūrybinis kelias

Dar jaunystėje, gyvendamas Druskininkuose, stebėdavo poilsiauti atvykusius tapančius dailininkus. Taip susipažino su Majum Dancigu, garsiu portretistu iš Minsko valstybinės meno akademijos. Abu su profesoriumi keliavo po etnografinius Dzūkijos kaimus. Majų domino charakteringi veidai, jo pakeleivį – padovanotas molbertas ir aliejiniai dažai bei pirmieji etiudai.

Paskatintas pasisekimo įsidarbino dailininku Druskininkų kino teatre. Svajonėse buvo Dailės institutas, bet tėvai pasakė griežtą "ne" – norėjo, kad pasirinktų  rimtą profesiją. Tapo radijo inžinieriumi bei privalomai atsargos karininku ir išsiųstas tarnauti į Vidurinę Aziją.  Grįžo po dviejų metų su žmona Regina Marija ir dukrele Nida bei egzotiškų medelių – saksaulo ir džuzgeno šaknų kolekcija.

Darbus Lietuvoje pastebėjo ir Liaudies meno draugijos Kauno skyriaus konsultantė Vitalija Blažytė-Ušinskienė. Pasakė: -„Tavo kelias į draugiją ir skulptūrą“. 1977 m. buvo priimtas į Lietuvos tautodailininkų sąjungą (tuomet- Lietuvos liaudies meno draugija).

Dalyvavo medžio drožėjų kūrybinėse stovyklose, seminaruose, kuriuos vesdavo liaudies meno, tautodailės tyrinėtojai: J.Kudirka, A.Počiulpaitė, K.Galaunienė, N.Vėlius ir kt.  K.Čerbulėnas organizuodavo ekspedicijas į įvairiausius Lietuvos regionus. Turėjo galimybę supažindinti su bažnyčių sakralinio meno turtais. M>K>Čiurlionio dailės muziejaus Liaudies meno skyriaus vedėja A.Rimdeikienė sudarė geras sąlygas susipažinti su skyriaus fondais, verpsčių, prieverpsčių bei rankšluostinių ornamentika.

 Nuo 1972 m. drožinėja prieverpstes, juostines, rankšluostines, Kalėdines ir Užgavėnių kaukes, druskines, kleketukus, šventųjų skulptūras, tautiškus kryžius ir koplyststulpius iš medžio. Išdrožė apie 300 rankšluostinių, juostinių  ir prieverpsčių. Klumpdirbystės 1987 m. mokėsi pas garsų Žemaitijos klumpdirbį Juozapą Ročį iš Telšių.

Daugelis kūrinių dar sovietmečiu su Lietuvos tautodailės parodomis apkeliavo ir egzotiškas šalis. Darbai buvo eksponuoti Vokietijoje, Lenkijoje, JAV, Indijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vietname, Bulgarijoje, Danijoje, Rusijoje, Meksikoje, Prancūzijoje, Islandijoje, Latvijoje.

Apdovanotas įvairių konkursų diplomais, Kultūros ministerijos, Lietuvos tautodailininkų sąjungos ir kitų organizacijų garbės raštais. P.Galaunės premijos laureatas (1993 m.). 2016 m. apdovanotas Kauno rajono garbės ženklu už lietuvių liaudies meno puoselėjimą ir sklaidą.

Daugybė jo išdrožtų kryželių, rūpintojėlių, prieverpsčių, rankšluostinių, juostinių ar klumpių yra tapę tėvynės simboliais vyresniosios kartos lietuvių išeiviams. Šio dievdirbio kryžiai, koplytstulpiai išsiskiria ryškiais etnografiniais bruožais.  Jo kryžiai, koplytstulpiai, sakralinės medžio skulptūros puošia Kauną, pakaunę, kitas Lietuvos vietas. Geriausius darbus įsigijo muziejai ir privatūs kolekcionieriai. Jo darbu reprodukcijomis iliustruojami albumai bei tautodailininkų sąjungos leidiniai.

 Svarbiausi darbai:

 1988 m. Koplytstulpis „Numesk, tėvyne, rūbą seną, kuri užvilko svetimi".  Rūdupio kaimas (Prienų r.) medžio skulptūrų ansamblis Lietuvoje stalinizmo aukoms, tremtiniams prisiminti „Atminties takas“.

1988 m. Raudondvaryje, padedant Kauno r. savivaldybei, įkūrė Tautodailės studiją, kuri vėliau peraugo i Garliavos muzikos mokyklos Raudondvario filialo klasę. Dirbo tautodailės mokytoju. Užsiėmimus vedė savo kūrybinėse dirbtuvėse.

1989 m. Išdrožtas šventųjų skulptūras Kauno Dramos teatro  vyriausioji dailininkė J.Malinauskaitė panaudojo aktoriaus ir poeto Kęstučio Genio poezijos spektaklio „Pabudome ir kelkimės" scenografijai.

1989 m. Prisikėlusio Kristaus skulptūra Kristaus prisikėlimo bažnyčios Kaune (Aukštaičių g.) altoriui. Vėliau perkelta į Kristaus prisikėlimo bazilikos parodų salę.

1989 m. Kryžius tremtiniams atminti ant Nevėžio kranto Babtuose su Šv. Jono Nepomuko skulptūra (skulptūra neišliko). Inicijavo Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto direktorius K.Palaima. Pašventino Babtų klebonas R.Mikutavičius.

1989 m. Koplytstulpis prie Vilijampolės maldos namų Kaune.

1989 m. Stogastulpis Dainelei, žuvusiai puošiant Kulionių piliakalnį. Prisiminimus parašė Jos teta K. Galaunienė.

1991 m. Koplytstulpis su Dievo Motinos maloningosios skulptūra prie Maironio namo-muziejaus Bernotuose, Raseinių r.

1991 m. Pagrindinis Prienų kapinių kryžius.

1992 m. Koplytstulpis su Dievo Motinos skausmingosios skulptūra žuvusiems prie televizijos bokšto KTU studentams atminti. Prie KTU radioelektronikos fakulteto.

1992 m. Antkapinis paminklas (koplytstulpis) istorijos daktarui K.Čerbulėnui.

1993 m. Skulptūrėlės P. ir D.Mataičių Lietuvių folkloro teatro, sunkiai įkurto okupaciniais metais ir vėliau uždaryto, atminimui.

1994 m. Nukryžiuotojo skulptūra kryžiui prie Kristaus prisikėlimo bažnyčios Kaune (Aukštaičių g.) Kaune Popiežiaus Jono Pauliaus II vizitui Lietuvoje pažymėti.

1997 m. Koplytstulpis prie Raudondvario pradinės mokyklos. Pašventintas minint šešis šimtus lietuviškos mokyklos metų. Koplytstulpį puošė aštuonios autoriaus ir jo mokinių skulptūrėlės. Po pastatų rekonstrukcijos - neišliko.

2000 m. Koplytstulpis prie Raudondvario gimnazijos.

2008 m. Meninis akcentas - Šv.Juozapo skulptūra, J.Naujalio muziejaus filiale (dabar Kauno rajono muziejaus filialas Tradicinių amatų centras) Biliūnų k., Kauno r.

G.Dudaičio darbo kryžių, koplytstulpių ir šventųjų skulptūrų yra Kauno m. Karmėlavos, Romainių, Eigulių kapinėse, Kryžių kalne ir kitose Lietuvos vietose.

 Parodos:

1977 m. Konkursas-paroda Maskvoje. Skulptūrėlė „Dzūkas šventiniais rūbais". Pirmo laipsnio diplomas su medaliu.

1987 m. Paroda-konkursas „Suvenyras gimtajam kraštui". Antra vieta.

1987 m. Autorinė paroda Kauno rajone, Raudondvaryje, Lietuvos žemės ūkio mechanizacijos ir elektrifikacijos mokslinio tyrimo institute.

1987 m. Paroda Rumšiškėse. Medžio drožėjų seminaras ir paroda Rumšiškėse Lietuvos liaudies buities muziejuje. Vadovavo K.Čerbulėnas, muziejaus generalinio plano ruošimo vadovas.

1987 m.  „Dailės" fondo paroda Maskvoje.

1987 m.  Medžio drožėjų diena Plateliuose ir paroda Plungėje.

1987 m. Liaudies meno paroda Bulgarijoje.

1988 m. Liaudies meno paroda Vietname.

1988 m. Liaudies meno paroda Garliavoje, Centrinėje rajono bibliotekoje.

1988 m.  Autorinė paroda Lenkijoje.

1988 m.  Autorinė paroda tautodailės dirbinių salone/parduotuvėje „Saulutėje".

1989 m.  Autorinė paroda Vokietijoje, Dippoldisvalde, netoli Drezdeno.

1990 m. Tautodailės paroda Raudondvaryje, skirtoje Lietuvos Nepriklausomybės dienai.

1990 m. Tautodailės paroda V.Žilinsko Paveikslų galerijoje.

2001 m. Autorinė drožinių paroda Kačerginės koplyčioje.

2002 m. Paroda Islandijoje, Reikjavike. (Eksponatai: trys šventųjų skulptūros ir dvidešimt prieverpsčių).

2003 m. Pasaulio Lietuvių dainų šventės tautodailės paroda. Parodos katalogas iliustruotas kryžiaus Prienų kapinėse nuotrauka. Ši nuotrauka buvo eksponuota Lietuvos kryždirbystės parodoje Paryžiuje.

2004 m. Autorinė paroda A.ir J. Juškų etninės kultūros muziejuje Vilkijoje.

2007 m. Autorinė paroda Babtų kraštotyros muziejuje.

2008 m. Tautodailininkų paroda Suomijoje (penki darbai: Dievo Motina skausmingoji (20x15x63), Sv. Jonas Nepomukas (14x15x56), Šv.Veronika (15x14x56), Rūpintojėlis (12x15x42), Pieta (20x15x49).

2009 m. Respublikinėje liaudies meno parodoje Vilniuje, Radvilų rūmuose eksponuotos septynios skulptūros, dvylika prieverpsčių. Parodos katalogas iliustruotas darbų nuotraukomis.