Aprašymas

Seniūnijos veiklos nuostatai

Raudondvaris – gražus vidurio Lietuvos miestelis, garsėjantis turtinga istorine praeitimi, architektūriniu dvaro ansambliu, apsuptas gamtos bei nestingantis įvairių kultūrinių renginių. Iš viso Lietuvoje galima suskaičiuoti net 7 Raudondvarius. Kauno rajone – didžiausias šalyje, įsikūręs šalia dviejų upių – Nemuno ir Nevėžio santakos.

Raudondvario plotas – apie 6,7 ha. Miestelyje gyvena apie 4300 gyventojų, o su aplinkiniais kaimais – apie 6000.

Tai – viena seniausių Kauno rajono gyvenviečių. Pirmieji rašytiniai šaltiniai XVI a. mini gyvenvietę, vadinamą Naujuoju Aukštadvariu arba Aukštuoju Dvaru, nuo XVII a. pradžios šnekamojoje kalboje pervadintą Aukštutiniu Raudondvariu, kol galiausiai susiformavo dabartinis miestelio pavadinimas.

Jo istorija neatsiejama nuo Raudondvario dvaro istorijos. Architektūros ansamblio, kurį sudarė XVII a. 1-osios pusės renesanso pilies rūmai, šiaurinė ir pietinė oficinos, oranžerija, liokajaus namas, arklidės, ūkvedžio namelis, šiaurinis ir pietinis svirnai, ledainė ir parkas (užveistas XIX a.). Dvaro mūrų spalva suteikė pavadinimą ir visai gyvenvietei. Nors rūmai vadinami pilimi ir turi pilies bruožų (bokštas, šaudymo angos), tačiau gynybinės reikšmės neturėjo, sienas būtų nesunkiai įveikusios to meto patrankos. Tai buvo reprezentaciniai rūmai.

Pasakojama, kad pilies pamatus padėti įsakiusi pati Barbora Radvilaitė. LDK feodalų kare su Rusija (1659 m.), caro kariuomenės Kauno įgulos išpuolio metu, rūmai išplėšti, o mediniai dvaro pastatai sudeginti, tačiau per vienus metus atstatyti. Nuo 1662 metų dvaras keliavo iš rankų į rankas tarp Radvilų, Vorlovskių ir Zabielų, kol 1819 metais jį įsigijo Tiškevičiai.

Tiškevičių valdymo laikotarpiu Raudondvario dvaras garsėjo kaip kultūros, meno centras. Jie restauravo rūmus, pastatė oranžeriją, sutvarkė arklides, įkūrė parką. Veikė dvaro orkestras, kurį laiką ir teatras, sukaupta daugiau kaip 20 tūkst. knygų biblioteka.

Tarpukario metais dvaro rūmai tapo moterų globos komiteto vaikų namais, o Antrojo pasaulinio karo metais besitraukdama vokiečių kariuomenė rūmus sunaikino.

1944 m. Raudondvario rūmų pietinėje oficinoje ir arklidėse įsikūrė mašinų-traktorių stotis (MTS). Naujasis šeimininkas – rusų tautybės direktorius naikino viską, kas dar priminė grafus.

1958 m. dvare įsikūrė Lietuvos žemės ūkio mechanizacijos ir elektrifikacijos institutas. 1959–1973 m. pagal architektų S. Čerškutės ir V. Jurkšto projektą pilies dvaro ansamblis atstatytas, paryškinti renesanso bruožai.

Nuo 1993 m. Raudondvario dvaras tapo kultūros centru, rūmuose įrengta Raudondvario, grafų Tiškevičių istorijos bei kompozitoriaus J. Naujalio ekspozicija, o nuo 2002 m. jo garbei atidarytas memorialinis muziejus.

Raudondvario dvaras nuo 2008 m. priklauso Kauno rajono savivaldybei, ansambliui suteiktas kultūros paminklo statusas. Visam dvaro statinių kompleksui sutvarkyti iš ES fondų ir savivaldybės biudžeto atseikėta apie 20 mln. Lt.

Raudondvario dvare įsikūrė civilinės metrikacijos skyrius, Kauno rajono muziejus bei parodų salės. Parko teritorijoje veikia Menų inkubatorius, Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centras, Raudondvario oranžerija-restoranas.

Raudondvario seniūnijoje veikia gimnazija, Anelės ir Augustino Kriauzų mokykla-darželis, vaikų darželis „Riešutėlis“. Seniūnijos pastate yra Raudondvario kultūros centras (pastatytas 1970 m., 320 vietų salė, teatrinė scena), Garliavos meno mokyklos filialas, biblioteka, paštas, policijos nuovada. Didžiojoje gatvėje veikia poliklinika su vaistine. Nuo 1938 m. atnaujinta Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia. Šalia stovi paminklas kompozitoriui Juozui Naujaliui, pastatytas 1994 m. Veikia organizacija „Caritas“. Yra Raudondvario kapinės, medelynas, girininkija. Romo Juozapo Liekio sodyboje įkurtas Amatų centras.

Raudondvaryje veikia nemažai privačių įmonių: 5 maisto bei buities prekių parduotuvės, žvejo reikmenų parduotuvė, kepyklėlė, turgelis, ūkinių prekių parduotuvė, autoservisas, gėlių bei mėsos gaminių kioskai, dėvėtų drabužių parduotuvės, picerija. Taip pat teikiamos kirpyklų, siuvimo, veterinarijos, bitininkystės, laidojimo paslaugos.

Parengta pagal knygą „Pakaunės dešimtmečiai“ (Sudarytojas Petras Garnys)