Aprašymas

Seniūnijos veiklos nuostatai

Neveronių seniūnija yra Kauno rajono rytinėje dalyje, į šiaurės rytus nuo Kauno centro, už Palemono. Riba su Kauno miestu yra pagrindinė Lietuvos automagistralė Vilnius–Klaipėda. Netoliese – Kauno marios.

Seniūnija įsikūrusi lygumoje, ją iš trijų pusių juosia miškai. Neveronių apylinkės miškuose veisiasi reti, į Raudonąją knygą įrašyti paukščiai – juodieji gandrai. Siekiant įamžinti šį retą paukštį, – jis tapo Neveronių herbo simboliu.

Seniūnijos teritorijoje du geležinkeliai: Kybartai–Šumskas ir Vilnius–Klaipėda.

Neveronių seniūnijoje gyvenamąją vietą deklaravęs 3391 žmogus. Seniūnijos plotas – 1299 ha, iš jų miškas – 35 ha, vandens telkiniai – 12 ha.

Neveronių pavadinimą istoriniai šaltiniai pirmą kartą mini 1744 metais. Manoma, kad vietovės vardas kilęs iš bajorų Neverovičių pavardės, minimos XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės sąrašuose.
Atkūrus Lietuvos valstybę, 1923 m. buvo du kaimai – Senieji Neveronys ir Naujieji Neveronys. Šias dvi Neveronių dalis skiria Kauno–Vilniaus geležinkelis.

Senuosiuose Neveronyse 1927 m. buvo įkurta pradinė mokykla. Ją įkūrė tuometinis viršaitis Jonas Jankauskas. 1934 m. mokykla buvo perkelta į nepriklausomos Lietuvos šaulio Zigmo Apanavičiaus namą Naujuosiuose Neveronyse. Mokykla veikė tik metus ir buvo iškelta į Palemoną. Yra išlikę du mediniai pastatai, kuriuose ikikarinės nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu veikė Neveronių pradinė mokykla.

Tarpukario laikotarpiu Neveronys priklausė Pažaislio valsčiui. Gyventojų buvo mažai, nes didžioji žemės dalis priklausė stambių ūkininkų šeimoms: Mikalauskams, Radzevičiams ir Mickevičiams.

Bolševikinės okupacijos metais Neveronys tapo pagalbine kolūkio gyvenviete. 1959 m. liepos mėn., užtvenkus Nemuną, iš Kauno marių teritorijos į Neveronis atsikėlė užsemto Vieškūnų kaimo gyventojai, perkelta ir pradinė mokykla.

Gyvenvietė gerokai padidėjo 1966 m., kai joje pradėjo veikti Kurčiųjų draugijos statybos ir remonto valdyba. Buvo pastatyta parduotuvė, gyvenamųjų namų kvartalas, apmūryta medinė mokykla.

Tikras spurtas gyvenvietės statyboje prasidėjo nuo 1978 m., kai buvusi LTSR Ministrų taryba Pabiržio kaime patvirtino Neveronių šiltnamių kombinato statybą. Per kelerius metus buvo įrengta 12 ha žieminių šiltnamių su gamybiniais pastatais, pastatytas administracinis pastatas, daugiabučiai namai, 140 vietų lopšelis-darželis. Buvo pakloti pagrindiniai magistraliniai tinklai ir keliai, pastatyti valymo įrenginiai. Tai leido plėstis individualiai statybai. Miesto įmonės pradėjo kelti savo gamybinius pastatus į Neveronis. Čia įsikūrė Alytaus namų statybos kombinato filialas.

Šiltnamių kombinatas tapo naujos Gyvenvietės centru. 1985 m. šiltnamiai užėmė 204 ha, juose dirbo 570 darbuotojų. Deja, prie naujų ekonomikos sąlygų įmonei nepavyko prisitaikyti ir nuo 1990-ųjų prasidėjo jos žlugimas. 2012 m. pradžioje bendrovė „Neveronių šiltnamiai“ sustabdė veiklą.

Už aukšto spaudimo dujotiekio magistralės, rekultivuotuose Krūnos molio karjero plotuose buvo planuojami didžiuliai individualios statybos kvartalai ir 1982 m. parengtas projektas gyvenvietę plėsti iki 7000 gyventojų. Čia pradėjo statyti namus Palemono keramikos ir kitų Kauno organizacijų darbuotojai. Tačiau prasidėjusi žemės reforma šių kvartalų plėtimą sustabdė.

1993 m. šiltnamių kombinato administracinis pastatas pertvarkytas į vidurinę mokyklą.

1996 m. įkurta Neveronių seniūnija.

1998 m. įsteigtas Neveronių kultūros centras.

Šiuo metu Neveronyse veikia seniūnija, vidurinė mokykla, biblioteka, kultūros centras, lopšelis-darželis, ambulatorija, paštas.

Seniūnijos teritorijoje veikia visuomeninės organizacijos ir gyventojų iniciatyvos: Neveronių bendruomenės centras ir Neveronių jaunimo centras.

Seniūniją atgaivina meno mėgėjų kolektyvai: mėgėjų teatras „Židinys“, vaikų dramos kolektyvas „Vijoklis“, folkloro ansamblis „Viešia“, sutartinių giedotojų grupė „Jorė“, vyresniųjų tautinių šokių grupė ,,Kupolio rožė“, jaunimo tautinių šokių kolektyvas „Upė“.

Neveronių seniūnijos teritorijoje veikia apie 30 įmonių. Gyventojai dirba medienos apdirbimo, maisto, paslaugų teikimo, švietimo srityse.

Parengta pagal knygą „Pakaunės dešimtmečiai“ (Sudarytojas Petras Garnys)