Kulautuviškiai pompastiškai sveikino Vasario 16-osios akto signatarą, Lietuvos prezidentą Antaną Smetoną

Dažnas aplankęs Kulautuvos kurortą, mėgaujasi puikiu spygliuočių miško skleidžiamu oru. Jis gydo, suteikia jėgų ir kelia nuotaiką. Tačiau Kulautuvos lankytojus domina ir keletas istorijos paminklų kurorte, vienas jų – skulptūrinė kompoziciją Šv. Mergelei Marijai.

Žinoma tai, kad jos autorius – žymus tarpukario Lietuvos monumentaliosios skulptūros atstovas Stasys Stanišauskas. Šv. Mergelės Marijos skulptūra puikiai deranti su baliustrada puošiančiais laiptais. Tačiau dažną lankytoją sudomina užrašas ant skulptūros potstamento. Iškilios gipsinės raidės byloja, kad paminklas skirtas Prezidento A. Smetonos 60-ajam gimtadieniui: „Šv. 1934m. LX tautos vado Antano Smetonos amžiaus sukakčiai paminėti 1874–1934“.

Kodėl Kulautuvoje atsirado toks paminklas? Nusikelkime į Lietuvos tarpukario laikus. 1934 metai Lietuvos klestėjimo metai. Prezidentas A. Smetona pažymi savo 60-ties metų jubiliejų. Buvo sumanyta Prezidento sukaktį paminėti labai iškiliai. Tokių valstybės vadovo iškilmių Lietuvos istorijoje nebuvo. Jos turėjo prasidėti rugpjūčio mėnesį ir tęstis iki rugsėjo 9 dienos – Prezidento gimimo dienos. „Tautos vado“ jubiliejaus paminėjimo tikslas buvo vienyti tautą. Nepamirškime, kad tuo metu visoje Europoje ima formuotis totalitariniai ir autoritariniai režimai. Šių režimų vienas ryškiausių požymių buvo Tautos vado kultas. A. Smetonos autoritarizmas buvo labai ženklus. Prezidento jubiliejaus iškilmėms rengti įpareigojamas Valstybės Prezidento jubiliejaus komitetas. Baigiamuoju akordu buvo savaitė iki jubiliejaus. Visos Lietuvos organizacijos, įstaigos, draugijos, savivaldybės, valdžios institucijos sveikino jubiliatą. Pati iškiliausia tautininkų sumanyta dovana Prezidentui – dvaras gimtuosiuose Užugiriuose, Ukmergės rajone.

Prie sveikinimų prezidentui prisijungė ir kulautuviškiai. Jų sveikinimas atsispindėjo dvigubą dovaną. Pirmoji – Skulptūra Šv. Mergelei Marijai – Lietuvos globėjai. Per ją ir su ja buvo linkima prezidentui stiprybės, sveikatos. „Kulautuvos madona“ – taip iškiliai tarpukario spauda vadino skulptūrą. Kulautuviškiai ją laikė Kulautuvos globėja. Šia skulptūra kulautuviškiai norėjo prezidentui perduoti žinutę apie vieną garsiausių ir „gražiai tvarkomų“ tuo metu Lietuvos kurortų. Sveikinimo tekste rašoma, kad „Kulautuvos kurortas antraisiais savo įsteigimo metais, dalyvaujant Kulautuvos ir apylinkės gyventojams bei vasarotojams, pastatė šį Švenčiausios Panelės Marijos paminklą, pavesdamas save Dangiškosios Marijos globai“. Intriguojanti sveikinimo dalis buvo ta, kad sveikinimo aktas, surašytas ant pergamento, buvo suvyniotas ir patalpintas į butelį. Butelis buvo įmūrytas į paminklo nugarinėje dalyje esančią angą. Sveikinimo kopija ir nuotraukų albumas su Kulautuvos kurorto vaizdais buvo nuvežtas i Prezidentūrą. Tą pačią dieną kulautuviškiai pagrindinę Kulautuvos Liepų gatvę pavadino Antano Smetonos vardu. Gatvė buvo papuošta ąžuolų vainikais, vėliavomis ir kompozicija, kurios centre A. Smetonos portretas  ir vainikas simbolizuojantis Prezidento jubiliejinius metus.

Žinoma, toks kulautuviškių dėmesys prezidentui nebuvo nepastebėtas to meto spaudoje. 1934 metų rugsėjo 9 dienos iškilmės buvo plačiai aprašomos įvairiuose leidiniuose. Ir beveik visuose jų puikavosi ir kulautuviškių dovana Prezidentui – Šv. Mergelės Marijos skulptūra ir „Ilgiausia ir gražiausia ne tik Kulautuvoje, bet ir Lietuvoje“ gatvė pavadinta Antano Smetonos vardu.

Šiuo straipsniu noriu paryškinti asmenybę, kuri istorijoje vertinama labai prieštaringai. Tačiau A. Smetonos nuopelnai Lietuvos valstybei yra neabejotini. Pačiu ryškiausiu būtų tai, kad jis būdamas Lietuvos Tarybos pirmininku rūpinosi Lietuvos valstybingumo atstatymu. A. Smetonos nuopelnai atspindi Prezidento jubiliejaus komiteto pirmininko Stasio Šilingio sveikinimo kalboje: „Tu atstatei ir tvarkei valstybę, Tu gaivinai ir augini tautą.“. Jis kartu su kitais dvidešimčia signatarų 1918 metų Vasario 16-ąją savo darbais ir veikla įteisino ir puoselėjo Nepriklausomą Lietuvos valstybę, kuriai vadovavo 14 metų.

Tad kulautuviškiai ir Kulautuvos kurorto lankytojai turi žinoti, kad lankydami Kulautuvos Šv. Mergelės Marijos skulptūrą, lankome ne tik dangiškąją mergelę, bet per jos malones prisimename ir tuos mūsų tautos didvyrius, kurių idealai ir vizijos šiandien virto laisvos Lietuvos tikrove. Vienas jų signataras, prezidentas Antanas Smetona.

Mykolas Fedaravičius

Kulautuvos pagrindinės

Istorijos mokytojas, kraštotyrininkas

Nuotraukos iš asmeninio archyvo