Jurgio Mačiūno vaikystės vila Kulautuvoje

Šiomis dienomis minime garsaus lietuvių menininko, Fluxus judėjimo pradininko pasaulyje Jurgio Mačiūno 90-ąsias metines. Kulautuviškiai versdami savo miestelio istorijos puslapius prisimena, kad Kulautuvos kurorte savo vasarvietę turėjo garsus to meto inžinierius Aleksandras Mačiūnas ir jo žmona Leokadija, valstybės teatro baleto šokėja. Mačiūnų vila stovėjo kurorto Keturioliktoje gatvėje. Vertėtų priminti, kad Kulautuvos kurorto gyvavimo laikotarpiu tik viena gatvė turėjo pavadinimą. Tai pagrindinė gatvė, pavadinta prezidento Antano Smetonos vardu. Kitos kurorto gatvės, kurios kirto pagrindinę, buvo numeruojamos. Tad, Keturioliktoje (dab. Demokratų) gatvėje Mačiūnai turėjo pasistatę vasarnamį, kurio projekto inžinieriumi buvo J. Rabinovičius. Vila išsiskyrė iš kitų Kulautuvoje buvusių vilų, nes stovėjo nuošalesnėje vietoje. Tai nebuvo prabangi vila: vieno aukšto su mansarda, čerpėmis dengtu dekoratyviai palankstytu stogu. Ažūrinės dvigubos medžio langinės dera su vilos dvipusiais langais. Pastato fasadas orientuotas į pietus, simetriškas. Nuo namo fasado ir erdvios lauko verandos gatvės link veda plytelėmis klotas takelis, pasibaigęs laipteliais. Čia iki 14 metų amžiaus vasaras ir dažnus savaitgalius kartu su tėvais leido Jurgis Mačiūnas. Skaitant prisiminimus apie Jurgį Mačiūną, aptinki įdomių su Jurgio asmenybe susijusių faktų. Viename jų rašoma, kad Jurgis vaikystėje mėgo žaisti kareiviais su vaikais, kurie sutikdavo būti kareiviais, pats imdavosi vadovauti žaidimams. Buvo ne tik žaidimo sumanytojas, bet ir žaidimo lyderis. Polinkis ką nors statyti pastebėtas irgi Jurgio vaikystėje. Bendraamžiai prisimena, kad būsimas menininkas iš sniego statydavo dviaukščius namus, kuriuos apipildavo vandeniu, kad jie gerai sutvirtėtų ir galėtų išlaikyti keletą vaikų.

Kai 1944 metais su tėvais pasitraukė į Vokietiją, tėvas dirbo garsioje vokiečių kompanijoje, todėl turėjo galimybę leisti Jurgį į lietuvišką gimnaziją, kurioje mokėsi vidutiniškai. Tačiau matematika, piešimas, architektūra jam ypač sekėsi. Jau mokydamasis gimnazijoje Jurgis pasižymėjo puikia atmintimi. Tai patvirtina ir faktas, kad gimnazijoje jis padarė identišką šeimos vasarnamio Kulautuvoje modelį. Net plytelių spalva ir apdaužymai idealiai buvo atkartoti modelyje. Modelyje, kurį sudėliojo iš degtukų, buvo atkartoti vidaus baldai, židinys. Šis faktas liudija, kad Jurgio vaikystės dienos, praleistos Kulautuvoje, formavo būsimo Fluxus judėjimo pradininko meninę viziją. Menotyrininkai teigia, kad didelė Fluxus programos dalis susideda ir išplaukia iš Jurgio Mačiūno vaikystės prisiminimų ir vaikų žaidimų. Jonas Mekas, geras Jurgio Mačiūno draugas ir bendramintis, patvirtina šį faktą: „flux tai gyvuliška veikla, gyvuliškas judėjimas. Tai tik pramogos ir žaidimai. Žaidimas – vienintelis menas, kurį pripažino Jurgis“.

Tad kuklus, Kulautuvos miško paunksmėje stovintis namas liudija apie pasaulinio garso lietuvį, kuris savo kūryba garsino Lietuvą. Čia, Kulautuvoje, tarsi išgirsti jau nueinančio amžinybėn 1978 metais Jurgio Mačiūno pasakytus žodžius: „Ne, neliūdėkit dėl manęs, aš tik perėjau per duris į šviesesnės dienos rytą, kur skausmas niekada manęs nepalies ir kur nėra ašarų“.

Kulautuvoje tebestovintis Jurgio Mačiūno vaikystės laikų vasarnamis ir yra tarsi šviesesnės dienos rytas, į kurį sugrįžta Fluxus judėjimo pradininkas, šiomis dienomis minintis savo 90-ąjį gimtadienį.

Mykolas Fedaravičius, kraštotyrininkas, Kulautuvos pagrindinės mokyklos istorijos mokytojas.

Naudoti šaltiniai:

• Mx Flusus. Kolektyvinis Jurgio Mačiūno (1941–1978) portretas
• Jonas Mekas. Trys draugai. 1998
• http://www.back2school.lt/jurgis-maciunas