Kaip gera, kai žmogus turi talentą

„Tapymas – vienintelis malonus užsiėmimas, kuris leidžia man susigyventi su liga ir užsimiršti apie bėgantį laiką“, – sako kulautuviškis Antanas Vytautas Petravičius

„Kai mokiausi pradžios mokykloje, reikėjo rašyti dailyraštį. Sąsiuvinio lapo laukelyje piešdavau ornamentus. Taip iliustruodavau savo parašytą tekstą. Matyt tai ir buvo mano polinkio piešti pradžia“, - šypsodamasis sako jau garbaus amžiaus kulautuviškis Antanas Vytautas Petravičius. Lankausi jo piešimo dirbtuvėse nuosavame name Kulautuvos soduose.

Kambaryje – darbo stalas, ant kurio kuklus molbertėlis. Šalia – tapymui skirtos priemonės, dažai, teptukai. Kambario sienos nukabintos Antano tapytais paveikslais. Nemažai jų tvarkingai sudėlioti lentynoje, kiti ant grindų po stalu. Paveiksluose – tik šiltos spalvos: gelsva, rausva, oranžinė, žalia. Kambarys alsuoja dailininko paveiksluose perteikta gamtos ramybės dvasia.

Antanas yra nutapęs daugiau nei 500 paveikslų. Daug jų padovanojo, dalį žmona Danutė yra pardavusi per muges ir kitas šventes. Antanui labai gera paveikslus dovanoti. Į pokalbį įsiterpusi Danute sako, kad vyras paveikslus dovanoja visiems, kurie aplanko namus. „Visai neseniai namuose keitė langus, tai ir meistrams leido pasirinkti paveikslus, žinoma dovanai“, -pasakoja Danutė.  . Nemažai paveikslų Antanas padovanojo vaikų globos namams, greitosios pagalbos medikams, senolių pensionatams.

Piešia Antanas nuo 1965 metų. Pirmųjų paveikslų jau nebeturi. Visi padovanoti. Intensyviau tapyti vėl pradėjo nuo 2005 metų. Liga pakoregavo Antano gyvenimą, susigyventi su ja padeda intensyvi tapyba. Per dieną gali nutapyti po vieną paveikslą.

Iš kur ima temas, kodėl dažniausiai paveiksluose piešiamas peizažas? Dailininkas sako, kad dažniausiai piešia iš paveiksliukų, nuotraukų, televizijos.

Peržvelgus paveikslus matyti, kad dominuoja vasaros ir rudens peizažai. Juose – miškas, sodyba, žvejo valtelė, medžiai, Lietuvos gamtovaizdžiai, kalnai ledo viršūnėmis, meškučiai ir kt. Antanas apgailestauja, kad nėra nusifotografavęs visų savo tapytų darbų, užfiksuota daugiau kaip 300 darbų.

Tokia tapyba, kaip Antano, vadinama liaudies tapyba arba primityvaus meno tapybos rūšis. Ji puoselėjama Lietuvoje ir visame pasaulyje. Džiugu, kad Kulautuvoje turime tokio meno atstovą.

Pagal profesiją Antanas dirbo su santechnika susijusius darbus. Su žmona užaugino du sūnus ir dvi dukras.

„Tapymas – vienintelis malonus užsiėmimas, kuris leidžia man susigyventi su liga ir užsimiršti apie bėgantį laiką“, – patogiai įsitaisęs ant sofos ir žvelgdamas į savo tapybos darbus sako Antanas. Išlydėdamas leido pasirinkti patinkantį paveikslą. Visi paveikslai puikūs ir labai mieli, bet pasirinkau su Kulautuva susijusius du peizažus.

Paraginau Antaną surengti parodą Kulautuvoje. Tegul kulautuviškiai pasidžiaugia Lietuvos gamtos vaizdais. Juolab, kad nemažai peizažų vaizduoja gimtąją Kulautuvą.

Palikęs svetingus namus pamaniau, kaip gera, kai žmogus turi talentą. O kiek tokių mažai žinomų arba visai nežinomų yra šalia mūsų. Atraskime juos ir pasidžiaukime.

Kraštotyrininkas
Mykolas Fedaravičius