Žalgirio pergalės parke įgyvendinamas dar vienas Lietuvos kultūros tarybos patvirtintas projektas

Gintautas Tamulaitis, Aleksandras Vitkus

Džiaugiamės, kad Lietuvos kultūros taryba 2020 metų rugpjūčio mėnesį patvirtino dar vieną klubo „Žalgirio pergalės parkas“ teikiamą projektą: „Lietuvos karalius Mindaugas, karalienė Morta ir jų sūnus, Lietuvos didysis kunigaikštis Vaišvilkas (Vaišelga)“.

Žalgirio pergalės parko statinių vizija – akcentai, kurie atspindėtų Lietuvos istoriją nuo seniausių laikų iki šiandienos. Ji prasideda nuo Mindaugo laikų. Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimas lyg tiltas sujungia 1253 m. liepos 6 d. gimusią senąją Lietuvą ir 1990 m. kovo 11 d. atkurtą nepriklausomą Lietuvą. Be Vasario 16-osios nebūtų Kovo 11-osios ir jos sėkmės istorijos. Valstybės atkūrimo šimtmečio praeitis verčia susimąstyti apie praeities svarbą ir klausimus ateičiai.

Projekte numatyta Žalgirio pergalės parke įamžinti stogastulpiais pirmąjį Lietuvos karalių Mindaugą, karalienę Mortą ir po karaliaus nužudymo Lietuvos valstybės vairą perėmusį jų sūnų Vaišvilką. Jų atminimui ąžuoliniais stogastulpiais pasipuoš parkas dar vienu žymiausio Lietuvos tautodailininko Algimanto Sakalausko kūriniu, kurių meninė vertė neabejotina. Tautodailininko Algimanto Sakalausko atlikti darbai jau seniai puošia ne tik Žalgirio parką, bet ir daugelį Lietuvoje žymioms vietoms atminti skobti skulptūriniai stogastulpiai. Šis darbas puikiai įsipins į jau esančių parke 11 stogastulpių meninę kompoziciją.

Projektą užbaigs šventinė programa, dar kartą primenanti Žalgirio mūšio pergalės 610-ąsias metines bei Lietuvos valstybės susikūrimo pradžią. Parke moksleiviams bus pravestos edukacinės pamokos apie mūsų šalies kūrimosi pradžią, Lietuvos valstybės susikūrimo ištakas. Šventės metu bus pateikti informaciniai spalvoti lankstinukai apie Žalgirio parką ir Lietuvos valstybės susidarymo ištakas, paminint karaliaus Mindaugo ir jo žmonos Mortos vaidmenį Lietuvos valstybės vystymesi bei Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vaišvilko (Vaišelgos) nuopelną išsaugant tėvo sukurtą vieningą Lietuvą.

Vykdomo projekto tikslas – ne tik įamžinti pirmąjį Lietuvos karalių Mindaugą, bet ir stiprinti Lietuvos žmonių pilietiškumą, pasididžiavimą savo krašto istorija, tautinį identitetą, tautinę kultūrą, įamžinti Lietuvos valstybės formavimosi pradžią.

Prie Lietuvos kultūros tarybos patvirtinto projekto įgyvendinimo, be klubo „Žalgirio pergalės parkas“ narių, prisideda Kauno rajono savivaldybė – meras Valerijus Makūnas. Apsvarstyta su Kauno rajono meru atliekamų darbų eiga bei kitos būtinos priemonės projektui įgyvendinti.

Lietuvai švenčiant valstybės atkūrimo 100-metį, „Žalgirio pergalės parke“ buvo įamžintas 1918 metų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų atminimas, pasodinta „1918 m. Signatarų ąžuolų alėja“ pagal architekto Stanislovo Kalinkos suprojektuotą parko viziją. Ši projektą iš dalies parėmė Lietuvos kultūros taryba.

Dar iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečio jubiliejaus Signatarų namų vedėja Meilutė Peikštenienė ir Lietuvos Nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė reiškė iniciatyvą deramai pagerbti 1918 metų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus. Žalgirio pergalės parko pirmininko Gintauto Tamulaičio ir profesoriaus Aleksandro Vitkaus iniciatyva, pritarus valdybai ir profesoriui gamtininkui Liubertui Klimkai, nutarta pagerbti 1918 metų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus, pasodinant Signatarams ąžuolų alėją. 2018 m. gegužės 25 d. Lietuvos kultūros taryba patvirtino klubo „Žalgirio pergalės parkas“ pateiktą projektą „1918 metų Vasario 16-osios Akto signatarų įamžinimas „Žalgirio pergalės parke“. Projektas sėkmingai įgyvendintas.

Kaip atsvara širdžiai atrodė susirinkę į Žalgirio pergalės parką aštuoniolika Signatarų giminės atstovų, išskyrus Jono Basanavičiaus (brolio anūkė susirgo) ir Stanislovo Narutavičiaus (giminės neradome). Ąžuolus pasodinti signatarų giminėms padėjo Babtų moksleiviai, Šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės jaunieji šauliai, vadovaujami Žanetos Jankauskaitės. Prie kiekvieno medelio pastatytos informacinės lentelės su Signataro vardu, pavarde, trumpa biografija lietuvių ir anglų kalbomis. Alėjos pradžioje puikuojasi stendas – tai Lietuvos Nepriklausomybės Akto, kurį vokiečių okupacinei valdžiai įteikė Lietuvos Taryba, kopija. Kiekvienam medelių sodintojui „Žalgirio pergalės parko“ klubo pirmininkas Gintautas Tamulaitis išdavė pažymėjimą apie ąžuoliuko sodinimo faktą ir įteikė knygą „Žalgirio pergalės parkas Kauno rajone“. Medelių sodintojai pasižadėjo rūpintis ąžuolais.

2020 metais klubas „Žalgirio pergalės parkas“ ėmėsi dar vieno paminklo pastatymo darbų, Žalgirio mūšio pergalės 610 metų įamžinimo su savo projektu „Du kalavijai akmenyje“. Šio projekto esmė yra priminti, kaip prieš 610 metų prasidėjo Žalgirio mūšis Griunvaldo lauke.

1410 m. liepos 15 d. sustojusioms daugiatūkstantinėms jungtinėms Lenkijos–Lietuvos ir Kryžiuočių ordino kariuomenėms vienas prieš kitą, nė viena nedrįso pradėti mūšį. Tuomet Kryžiuočių ordino magistras baronas fon Jungingenas siunčiu du pasiuntinius, kurie, pasak lenkų istoriko-metraštininko Dlugošo, perdavė šiuos magistro žodžius. Šiuos kalavijus perdavė du magistro heroldai (viduramžių Vakarų Europos karalių, didikų rūmų šauklys). Viena jų, su imperijos herbu (juodas erelis aukso fone), magistro vardu nešė kalaviją Jogailai, antras, Štetino kunigaikštis (herbas – raudonas grifas baltame fone), Ordino maršalo vardu nešė kalaviją Vytautui.

Kalavijų įteikimo ceremonija buvo įžeidžiama. Magistras siuntė šiuos du kalavijus visiškai įsitikinęs savo pergale, paruošęs kaladžių ir pančių, kuriuos kryžiuočiai buvo paruošę savo priešams. Jogaila ir Vytautas paliepė heroldams pranešti magistrui: mes kovosime su Dievo pagalba, o kalavijus priimame ir norime kautis su magistru, mes nesislapstome, o atėjome kautis su jumis dėl teisybės, kautynių vietą pavedame Dievui! Pasiuntiniams išėjus liepė trimituoti ženklą mūšiui pradėti. Žalgirio mūšis buvo laimėtas, po kurio jau Ordinas nebeatsigavo.

Klubo „Žalgirio pergalės parkas“ narių dėka visuomenininkų pastatytas paminklinis akmuo sveria 12 tonų. Paminklo mecenatas, klubo valdybos narys, šaulys, UAB „Hidraulinės sistemos“ savininkas Juozas Klimkevičius. Akmenį padovanojo šaulys Robertas Galeckas, o techninę paramą teikė ir Kauno rajono ūkininkas Juozas Staliūnas. Jei dėl užrašo didelių ginčų nebuvo, tai paminklinio akmens viršūnės papuošimas virto tikra diskusija. Tačiau subendrinus mecenato ir klubo narių pasiūlymus, istorikų ir dailininkų interpretacijas, paminklinio akmens viršūnėje atsirado du kalavijai įsmeigti į akmenį. Priekyje užrašas „1410 m. Žalgirio mūšiui atminti“ – 2020 m. Virš jo Gedimino stulpai, kurie XIV–XVI a., pagal istoriką E. Gudavičių, buvo Gediminaičių ir jų atšakos Jogailaičių dinastijos herbas. Su šiuo ženklu lietuviai dalyvavo Žalgirio mūšyje.

Tai unikalus paminklas, neturintys analogo bent Lietuvoje, nes remiasi tikrais faktais, patvirtinančiais to meto metraštininkų.

Žalgirio paminklinio akmens atidengimo ceremonija įvyko 2020 m. liepos 18 d. Žalgirio pergalės parke, kuris yra Babtų seniūnijoje, Cinkiškės kryžkelėje (25 km nuo Kauno). Parengiamuosius, organizacinius darbus organizavo klubas „Žalgirio pergalės parkas“ (pirmininkas Gintautas Tamulaitis) ir Babtų kultūros centro laimėtas projektas „Žalgirio parkui – 30 metų“ (direktorė Eglė Patinskaitė). Babtų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas Žilvinas Zinkevičius pašventino paminklinį akmenį. Renginio organizavimo dalį išlaidų padengė Kauno rajono savivaldybė (meras Valerijus Makūnas).

Jau tapo tradicija, kai parke uždegamas aukuras, o ugnis atgabenta iš Kauno nuo Nežinomo kareivio kapo. Ugnį atgabeno ir atnešė jauni šauliai kartu su šauliu ir savanoriu Mindaugu Iskevičiumi. Šventėje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Leonas Milčius, Seimo nariai: Vytautas Kamblevičius, Andrius Kupčinskas, Raminta Popovienė, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, kultūros viceministrė Zita Bružaitė, Kauno rajono mero pavaduotojas Paulius Visockis, Babtų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas Žilvinas Zinkevičius, Babtų ir Panevėžiuko bendruomenės nariai ir kiti svečiai.