Nevyriausybinės organizacijos

Aktyvi nuoroda į įstatymą: LIETUVOS RESPUBLIKOS NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ PLĖTROS ĮSTATYMAS 

Nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO) laikomos asociacijos, labdaros ir paramos fondai, viešosios įstaigos (išskyrus, kurių vieninteliai steigėjai yra valstybinės ir / ar savivaldybių institucijos), kurioms būdingi šie požymiai:

• juridinis asmuo;
• prigimtinė nepriklausomybė nuo valdžios ir valdymo institucijų;
• nepelno paskirstymo principas (gautas pelnas nėra paskirstomas tarp steigėjų, darbuotojų ar narių, o investuojamas į pagrindinę įstatuose numatytą veiklą);
• savivalda;
• savanoriškumas (laisvas narių įstojimas ir išėjimas);
• tarnavimas visuomenės labui.   

Nevyriausybinės organizacijos atlieka vieną ar daugiau iš šių funkcijų:

• paslaugų teikimas. Savo nariams arba klientams teikiamos tokios paslaugos, kaip socialinė rūpyba, sveikatos apsauga, apmokymai, informacinės paslaugos, konsultacijos bei parama;
• atstovavimas interesams arba aktyvus dalyvavimas visuomeniniuose reikaluose. Čia priklauso organizacijos, kurios naudoja įvairias kampanijas, lobizmą ir kitus metodus, gindamos tam tikrą idėją ar kurios nors grupės interesus ir siekdamos pakeisti viešąją nuomonę ar politiką;
• savitarpio pagalba ar pagalba sau. Organizacijos, dažniausiai suformuotos grupių asmenų, kurie turi bendrų interesų arba poreikių, siekiant suteikti savitarpio pagalbą, informaciją, paramą ir bendradarbiavimo galimybę.

Ištekliai ir koordinavimas. Tai vadinamosios tarpininkaujančios organizacijos, kurios koordinuoja viso sektoriaus arba konkrečioje srityje dirbančių organizacijų veiklą, teikia joms informaciją ir paramą. Tokios organizacijos atlieka svarbų vaidmenį, būdamos jungtimi tarp nevyriausybinio sektoriaus ir viešosios valdžios institucijų.