Mauša Bairakas: už gerus darbus mes nenustosime dėkoti

Antradienį Raudondvario dvaro menų inkubatoriuje Kauno žydų religinė bendruomenė kartu su Kauno rajono savivaldybe pakvietė į padėkos renginį „Micvot. Už gerus darbus“. Jame 28 žydų kultūrai nusipelnę asmenys ir organizacijos buvo apdovanoti Kauno Gaono Icchako Elchanano Spektoriaus ir Vilniaus Gaono Elijahu Ben Salomono Zalmano medaliais.

Renginyje kalbėjo žydų kultūros tyrinėtojos Asia Gutermanaitė ir VU doc. dr. Inga Stepukonienė, skambėjo žydiškos dainos, kurias atliko operos solistas Rafailas Karpis, o jam talkino pianistai Darius Mažintas ir Natanas Bairakas.

Kauno žydų religinės bendruomenės vadovas Mauša Bairakas pasakojo, kad idėja padėkoti šalia esantiems kilo iš judaizmo religinių raštų. Pasako jo, Talmude žodis „micvot“ reiškia gerą darbą, kuriuo reikia pasidžiaugti, o jį atlikusį asmenį pagirti ir apdovanoti.

„Susidomėjimas Lietuvos žydų kultūra didėja. Valstybės institucijos, savivaldybės ir pavieniai asmenys deda daug pastangų, siekdami įprasminti žydų istorines vietas ir išsaugoti paveldą, todėl tai tik pradžia – mes nenustosime dėkoti ir ateityje“, – kalbėjo M. Bairakas.

Kauno Gaono rabino I ir II laipsnio medaliai buvo išleisti 200-ųjų šio išminčiaus gimimo metinių proga. Ant paauksuotų ir pasidabruotų medalių pavaizduotas dailininko Kęstučio Milkevičiaus nupieštas rabino I. E.Spektoriaus atvaizdas, jidiš kalba užrašytas jo vardas su parašu.

Žydų kultūros tyrinėtoja Asia Gutermanaitė pasakojo, kad I.E. Spektorius buvo visame pasaulyje žinomas išminčius, iškiliausias rabinų autoritetas. 1864 metais buvo išrinktas vyriausiuoju Kauno rabinu ir užėmė šias pareigas iki pat mirties, 1896 metų. Jis gausiai susirašinėjo su rabinais, bendruomenėmis, filantropais, valstybių įgaliotais asmenimis, kurie ieškojo patarimų ir pamokymų su žydais ir judaizmu susijusiais klausimais. Buvo didis labdaros ir pagalbos vargstantiems pagalbininkas, įsteigė senelių ir našlaičių namus.

Atminimo medaliais už nuopelnus žydų kultūrai buvo apdovanota LR Vyriausybės patarėja, paveldosaugininkė Diana Varnaitė, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato vadovas Ronaldas Račinskas, festivalio „Kaunas Jazz“ sumanytojas Jonas Jučas, architektė Violeta Beigienė, verslininkas Valensas Glinskis, advokatė Ina Kurauskienė, žydų kultūros tyrinėtojos Asia Gutermanaitė ir Inga Stepukonienė, aktorius Egidijus Stancikas, Kultūros paveldo departamentas, Kultūros infrastruktūros centras, kiti asmenys ir organizacijos.

Knygos „Pakaunės žydai“ autorė Inga Stepukonienė tvirtino, kad Lietuvos miestelių gyvenimas šešis šimtmečius buvo sunkiai įsivaizduojamas be žydų tautybės vaistininkų, gydytojų, krautuvininkų, kalvių, siuvėjų, kitų amatininkų. Mokslininkės teigimu, litvakai dalyvavo 1863 sukilime arba jį rėmė, spaudos draudimo metais iš Karaliaučiaus slapta gabeno lietuviškas knygas, vėliau stojo savanoriais į kariuomenę ir aukojo savo gyvybes už Lietuvos laisvę.

Ypač skaitlingos žydų bendruomenės gyveno Vilijampolėje, Vilkijoje, Garliavoje, Čekiškėje, Vandžiogaloje, Kulautuvoje, Babtuose.

„Viename tokiame miestelyje, Zapyškyje, gimiau ir aš, – pasakojo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. – Iš savo senelio žvejo pasakojimų žinau, kad žydai buvo puikūs kaimynai: išsilavinę žmonės, nagingi amatininkai, prekybininkai, finansininkai. Bendruomenės kultūrinio gyvenimo centras buvo Zapyškio sinagoga, veikė žydų pradinė mokykla, biblioteka, vaistinė, kelios parduotuvės.“

Antrojo pasaulinio karo metais pakaunės miesteliuose žydų beveik neliko – didžioji dalis bendruomenės buvo išžudyta. „Šiandien liūdime ir apgailestaujame dėl siaubingų istorijos faktų. Skaudžios praeities negalime pakeisti, tačiau galime ir privalome keisti tarpusavio santykius, kurie turi būti grįsti atvirumu, giliu istorijos supratimu ir nuoširdžiu bendradarbiavimu”, – pabrėžė V. Makūnas.

Renginyje dalyvavęs žurnalistas Vilius Kavaliauskas pastebėjo, kad Kauno rajone tokios bendrystės pavyzdžių yra daug.

Bendradarbiaujant su JAV gyvenančiu verslininku Jacku Lyonu, Lietuvos žydų bendruomene bei Kultūros paveldo departamentu, savivaldybei pavyko sutvarkyti senąsias Vandžiogalos žydų kapines ir pastatyti memorialą.

Savivaldybė įamžino Leibos ir Esteros Tilės Karnovskių atminimą. Šiuos Vilkijos miestelyje gyvenusius litvakus likimas nubloškė į Ameriką. Į istoriją sutuoktinių pora pateko todėl, kad įvaikino ir užaugino pasaulinę džiazo legendą Louisą Armstrongą.

Kauno žydų religinės bendruomenės, Kultūros ministerijos ir Kauno rajono savivaldybės pastangomis vyksta Čekiškės sinagogos atnaujinimo darbai. Netrukus bus atidengtas paminklas Jaučakiuose nužudytiems žydų tautybės žmonėms.