Dėmesio ženklų pakaunės žemdirbiams nemažėja

Tokiu laiku ankstesniais metais Kauno rajono ūkininkų sąjungos (KRŪS) pirmininkė Genutė Staliūnienė jau sukdavosi rūpesčių ir darbų rate padėdama Kauno rajono savivaldybei surengti tradicinę žemdirbių pagerbimo šventę. COVID-19, kaip Grinčas Kalėdas, šiemet pavogs pakaunės žemdirbių galimybę kartą metuose pabūti kartu. Vis dėlto, be savivaldybės dėmesio jie neliks ir pasikeitusiomis sąlygomis.

Pasveikins ūkiuose

Kai derlius jau būdavo surinktas ir pargabentas iš laukų, o Raudondvario dvare sužibėdavo eglutė, savivaldybė pasveikindavo pakaunės ūkininkus, padėkodavo sėkmingiausiai besiplėtusioms bendrovėms ir paskelbdavo apžiūros-konkurso „Gražiausia sodyba“ nugalėtojus. „Kai prie ko nors pripranti ir staiga to netenki, labai pasigendi. Mums labai trūks šios šventės“, – neslėpė G.Staliūnienė.

Gerokai prieš paskelbiant karantiną, KRŪS vadovė kartu su naujuoju savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėju Tomu Didžiuliu aplankė visus ūkininkus. „Jautėme, kad šventės šiemet gali ir nebūti ir stebėjome, kaip žmonės reaguoja į tokią naujieną. Ūkininkai supratingi, jie pritarė, kad dabar yra svarbiausia būti sveikiems ir išgyventi“, – žemdirbių nuotaikas perdavė pašnekovė.

G.Staliūnienė pažadėjo: konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojai apdovanojimus gaus, kai tik baigsis karantinas. „Nugalėtojus meras Valerijus Makūnas aplankys su komisija, pasveikins ir pagerbs kiekvieną savame ūkyje, nes taip bus saugiau, nei bendroje šventėje“, – patikino pirmininkė.

Streikų ar mitingų nebuvo

KRŪS vadovė pabrėžė, kad tradicinė šventė niekada nebuvo vienintelis rajono valdžios dėmesio ženklas ūkininkams. „Kitų rajonų žemdirbiai mitinguodavo ar streikuodavo prie savivaldybių, prašydavo, kad būtų atleisti nuo žemės mokesčio. Kauno rajono savivaldybė visada solidarizuodavosi su žemdirbiais. Šiemet pakaunės žemdirbiai džiaugiasi didesniu nei pernai derliumi. Žinoma, šis padidėjimas neatpirko pastarųjų kelerių metų patirtų nuostolių, bet neprašėme, kad savivaldybė šiemet atleistų nuo žemės mokesčio,  juk dėl koronos  ir karantinų biudžetas patirs daug nuostolių“,  – sakė pašnekovė.

Šiemet pakaunės žemdirbiai sulaukė dar vieno Kauno rajono savivaldybės dėmesio ženklo. Pavasarį aikštelėje prie savivaldybės atidarytas ūkininkų turgelis, veikiantis šeštadieniais ir sekmadieniais. Savivaldybė sukūrė estetišką aplinką, sudarė palankias sąlygas, o vietos augintojai ir gamintojai siūlo išties turtingą prekių asortimentą, tik pirkėjų galėtų būti daugiau.

Pasisekė ne visiems

Pagal žemės ūkio rodiklius Kauno rajonas visada buvo ir yra tarp šalies geriausių. Čia 3,2 tūkst. ūkininkų dirba daugiau kaip 65 tūkst. ha žemės. Pakaunėje didžiausi plotai skirti kviečiams, rapsams, cukriniams runkeliams, yra nemažai daržovių augintojų, stiprių gyvulininkystės ūkių ir bendrovių.

Nors šie metai po trejų itin sudėtingų metų jau džiugino geresniu derliumi, pasisekė ne visiems. „Labai gaila daržininkų, kurie negalėjo pernykščio derliaus parduoti pavasarį, su ta pačia problema susiduria ir dabar. Karantinas vėl uždaro vaikų darželius, mokyklas, valgyklas, restoranus. Kaip bus toliau, neaišku, tvyro didžiulė nežinia. Šiek tiek dėkingesnėje padėtyje yra tie, kurie turi saugyklas ar sandėlius, tačiau pakaunėje yra nemažai smulkiųjų verslininkų, kurie produkciją parduodavo rudenį. Vienintele vieta daržovių derliaus realizacijai lieka turgus.  Kartu ieškosime sprendimų, kaip padėti daržininkystės ūkių savininkams“, – žadėjo pirmininkė.

KRŪS vadovė nesiėmė spręsti, kas – grūdinių augalų augintojai ar gyvulininkystės ūkiai – atsidūrė dėkingesnėje situacijoje. Pasak G.Staliūnienės, kiekviena žemdirbystės šaka turi savo specifiką ir savas problemas, o šalies politikos ir gamtos vėjai paliečia ir vienus, ir kitus. Ji susilaikė ir nuo skaičių: „apie derlingumą bus galima kalbėti tada, kai visas derlius bus parduotas. Nors kombainai pjūties metu ir rodo iš hektaro byrėjusias tonas, skaičiai kinta, kai grūdai išdžiūsta, išvalomi“.

Rapsų augintojai, pasak pašnekovės, derliumi patenkinti ir gaudo palankiausias kainas. Čia jau loterija: kai kaina pakyla, norisi dar didesnės, kai pradeda kristi, graužiamasi, kodėl nesuskubo parduoti, kai ji buvo palyginti aukšta. Loterija ir būsimasis derlius: kol kas žieminių rapsų laukai atrodo neblogai, tačiau ne vienas augintojas turėjo plotus atsėti, nes buvo labai sausa ir augalai nedygo.

Cukriniai runkeliai, kurių nemaži plotai auginami Kauno rajone, dar tik kasami ir vežami į cukraus fabrikus. Išvežimo grafikai nusitęsė į kitus metus. „Gal fabrikai saldųjį derlių spės perdirbti dar šįmet, tačiau pajėgumas vėlgi priklauso nuo koronos, nes klausimas, kas bus, jei masiškai pradės sirgti darbininkai fabrikuose. Kiekvieną dieną augintojai jaučiasi kaip ant adatų“, – ūkininkų nuotaikas atskleidė pašnekovė.

Nors orai leidžia geromis sąlygomis nuimti derlių, pakaunės žemdirbiai ilgisi žemesnės temperatūros, tuomet būna geresnė dirvožemio struktūra, šąla ir pavasarį mažiau puola kenkėjai. Pasak G.Staliūnienės, kai taip šilta, labiau saugotis reikia ir žmonėms, nes gyvybingos išlieka erkės.

Teksto autorius: Vilma Kasperavičienė, "Kauno diena"