Žaliąsias erdves Kauno rajone puoselėja darbščios rankos

Kauno rajono seniūnijos siekia puoselėti žaliąsias zonas, kad čia ne tik būtų malonu apsilankyti, tačiau ir neplistų invaziniai augalai. Vienur tenka tik gėlynus sukomponuoti, o kitur – vilktis specialias aprangas ir naikinti pavojingus augalus, tad kiekviena seniūnija turi savų iššūkių.

Kova su barščiais

Kauno rajone gausu gamtos kampelių, į kuriuos mėgsta atvykti tiek vietiniai, tiek ir svečiai iš kitų savivaldybių. Tačiau siekiant, kad aplinka būtų draugiška lankytojams, tenka įdėti nemažai darbo. Vienas pagrindinių darbų – naikinti pavojingus invazinius augalus, kad jų teritorija nesiplėstų.

Sosnovskio barščiai Lietuvoje išvešėjo sovietmečiu, tačiau iki šiol tenka vargti juos naikinant. Šie augalai sparčiai auga, per sezoną gali užsiveisti didelis plotas. Tai pavojingi augalai, mat prie jų prisilietus, žmogaus oda gali stipriai nudegti ir susidaryti sunkiai gyjančios pūslės. Be to, Sosnovskio barščiai neleidžia augti vietinei augmenijai, todėl kasmet Kauno rajono savivaldybė drastiškai naikina šiuos augalus. Tam nuolat numatyta ir atskira eilutė savivaldybės biudžete.

„Dar 2017 metais 25 seniūnijose buvo inventorizuoti visi sklypai, pažeisti invazinio augalo valstybinėje žemėje. Tokių sklypų plotas sudaro apie 50 ha. Nuo 2018 m. kiekvienais metais skiriamos lėšos iš Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos (SAARSP) programos Sosnovskio barščio naikinimui“, – nurodė Kauno rajono savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėja Jurgita Rakauskaitė.

Iš viso iš SAARSP barščių naikinimui per šešerius metus skirta daugiau nei 61 tūkst. eurų. Kiekvienais metais paskirstytas biudžetas leido naikinti Sosnovskio barščius vis skirtingų plotų sklypuose, taip mažinant jų paplitimą. Pagal minėtą programą, vien šiemet šių invazinių augalų naikinimui skirta daugiau nei 6,2 tūkst. eurų. Už šią sumą nupurkšta 38 ha ploto.

„Daugiausiai invaziniai augalai veši prie upelių, sunkiai prieinamose vietose, apleistuose žemės ūkio paskirties sklypuose. Seniūnijų bendro naudojimo sklypuose jie naikinami selektyviais herbicidais. Efektyviai veikia herbicidai, tokie kaip „Nuance 75 WG“ ir „Accurate 200 WG“. Taip pat barščiai naikinami mechaniniu būdu (šienaujant ar iškapojant) tose teritorijose, kur negalima purkšti. Į tokias teritorijas patenka vandens telkinių juostos, zonos  šalia gyvenamųjų namų ir pan.“, – kaip vyksta kova su Sosnovskio barščiais, komentavo J. Rakauskaitė.

Iš tiesų naikinti šiuos invazinius augalus yra sudėtinga. Reikia ne tik nuolat imtis priemonių, bet ir saugoti darbininkus, todėl artintis prie barščių galima tik dėvint specialias aprangas, apsaugas, kad tik nebūtų galimybės plikomis rankomis prie jų prisiliesti. Nors barščių naikinimas reikalauja didelių pastangų, tačiau jos tikrai atsiperka.

„Iš pradžių kelis metus didesnio efekto nebuvo, tačiau laiku atliekant naikinimo darbus, bent jau plotai nedidėja ir vizualiai barščių nesimato. Po penkių naikinimo metų inventorizuotuose plotuose šių invazinių augalų plotas sumažėjo apie 15 ha“, – kalbėjo Aplinkos skyriaus vedėja.

Visgi, specialistė pažymėjo, kad didelė Sosnovskių barščių plitimo problema išlieka privačiuose sklypuose. Jei šeimininkai savo valdas užleidžia barščiams, šie labai greitai pradeda plisti ir aplinkinėse teritorijose, todėl ekspertai ragina ir pačius gyventojus prisidėti prie nelengvos kovos prieš invazinius ir pavojingus augalus.

Žalieji plotai

Rajone gausu lankytinų gamtos objektų, kuriuose taip pat vyrauja žaliosios erdvės. Čia norisi susilieti su gamta, tačiau kartu ir jaustis patogiai, kad nereikėtų braidyti po dideles žoles.

Tokių vietų šienavimui tenka pasitelkti daugiau rankų darbo, mat įprastos žoliapjovės negali įveikti kalnuoto reljefo ar privažiuoti prie pat pakrantės.

„Piliakalnio žolės pjovimo darbams samdome firmą. Ringaudų seniūnija turi vidinių sandorių sutartį pasirašiusi su Kauno rajono komunalinių paslaugų centru, kuris puikiai prižiūri tiek dviračių tako prieigas, tiek Pyplių piliakalnio teritoriją. Piliakalnis šienaujamas nešiojamomis žoliapjovėmis“, – kaip prižiūrimi Ringaudų žalieji plotai, kalbėjo seniūnė Rūta Slivinskienė.

Ji pripažino, kad šioje seniūnijoje labai didelių viešųjų erdvių nelabai yra, tačiau tenka prižiūrėti nemažai pakelės ploto. Pakelėse pasitelkiami ir traktoriai, ir žoliapjovės tam, kad ne tik teritorija atrodytų tvarkingai, bet ir būtų užtikrinamas eismo saugumas.

„Šienaujame dažnai, kol vienur nupjauname, jau reikia grįžti vėl į anksčiau pjautą vietą. Vasaros sezonas būna toks“, – kad darbų netrūksta, pridūrė R. Slivinskienė.

Tiesa, šioje seniūnijoje galima rasti ir natūralių pievų, kurios specialiai nešienaujamos. Ties dviračiu taku, einančiu palei Nemuno pakrantę, bei atodangomis, kur įrengti laiptai link upės, žydi laukiniai augalai, specialiai paliekama aukštesnė žolė. Natūraliose pievose galima stebėti įvairių vabzdžių gyvenimą, užtikrinti, kad įvairūs gyviai turėtų nektaro ir galėtų maitintis.

Kuria ir bendruomenė

Gamtos kampeliuose žaliąsias erdves dažniau prižiūri kvalifikuoti specialistai, tačiau gyvenvietėse darbuojasi ne tik jie, bet ir vietos bendruomenės. Rajono atstovai pripažino, kad tikrai yra gėlynų, prie kurių kūrimo prisidėjo ir vietiniai gyventojai, todėl sukurtos kompozicijos dabar gali džiuginti tiek praeivius, tiek ir pačias bendruomenes.

„Pas mus daugiau vyrauja sezonui pastatomi vazonai ar jų kompozicijos. Jau ne pirmi metai į šį procesą pas mus įsijungia bendruomenė. Vienais metais originaliai buvo panaudotos statinės, į kurias buvo sodinamos gėlės. Dabar padaryti nauji stovai. Noreikiškių kaimo stotelėse pastatyti masyvūs vazonai su gėlių kompozicijomis. Ringaudų kaimo pagrindinėje gatvėje, bendruomenės moterų iniciatyva, pastatyti vazonai su gėlėmis, kuriuos prižiūri patys gyventojai. Praeitais metais, taip pat dėka bendruomenės, atnaujinome tremtinių kalnelį Tabariškių kapinėse. Ringaudų kaimo aikštę prie kryžiaus pagyvinome trimis dekoratyviniais dagiliais, tad tikimės, kad pavyks įgyvendinti ir kitas iniciatyvas ir taip patiems gražinti savo aplinką“, – kalbėjo Ringaudų seniūnė R. Slivinskienė.

Kitose rajono seniūnijose taip pat puoselėjami gėlynai. Specialistai eksperimentuoja kurdami gėlių kompozicijas, derindami augalus tarpusavyje, tad apsilankius skirtingu metu, svečiai gali išsivežti ir skirtingus prisiminimus, kaip atrodė viena ar kita rajono vieta.

„Gėlynai seniūnijose pertvarkomi kiekvienais metais, atnaujinami augalai, įkuriami nauji. Gėlynai sukomponuoti iš daugiamečių gėlių ir puošniųjų krūmų. Gėlynuose vyrauja šie augalai: levandos, katžolės, šalavijai, soruolės, snapučiai, miskantai, melėsai, šilokai, ežiuolės, alūnės, durantai, žiemės, astrancijos, burbuliai, dekoratyvūs česnakai, eraičinai, gaisrenos, kemerai, kraujalakės, kraujažolės, lendrūnai, monardos, rudbekijos, saulainės, veronikos, rusmenės, narcizai ir kt. Krūmynus sudaro hortenzijos, lanksvos, šliaužiantieji kadagiai, pūsleniai, serbentai kalniniai, sedulos ir kt.“, – apie tai, kad kiekvienoje seniūnijoje pasitinka vis kitokie žiedai, pasakojo Aplinkos skyriaus vedėja Jurgita Rakauskaitė.

Teksto autorius: Edita Šileikė, „Kauno diena“

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Šio straipsnio publikuoti be „Kauno dienos“ leidimo negalima