Žalgirio pergalės parkas pasipuošė Signatarų ąžuolų alėja

Šiemet Lietuvai švenčiant Lietuvos atkūrimo 100-metį, Žalgirio pergalės parke įamžintas 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų atminimas.

2018 m. gegužės 25 d. Lietuvos kultūros taryba patvirtino klubo „Žalgirio pergalės parkas“ pateiktą projektą „1918 metų Vasario 16-osios Akto signatarų įamžinimas Žalgirio pergalės parke“.

Iš 49 pateiktų Kultūros tarybai projektų, kurie įamžintų Lietuvos 100-mečio programą, klubas „Žalgirio pergalės parkas“ buvo atrinktas kaip originalus, tinkamas, su išliekamąja Lietuvos istorine ir kultūrine verte projektas. Pagal architekto Stanislovo Kalinkos suprojektuotą Žalgirio pergalės parko vizijos dalį numatyta įrengti alėją 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams.

Kiekviena vietovė įsiamžina savo krašto signatarus, pavyzdžiui, Šiaulių miestas įamžino keturis signatarus, Šakių mieste prie savivaldybės stovi paminklas trims signatarams. Bet visų signatarų pagerbimo vienoje vietoje dar neturėjome. Dabar visų signatarų giminės pagerbti jų atminimą galės Žalgirio pergalės parke. Čia įamžintas dešimties signatarų atminimas: Jono Basanavičiaus, Saliamono Banaičio, Mykolo Biržiškos, Kazio Bizausko, Prano Dovydaičio, Stepono Kairio, Petro Klimo, Donato Malinausko, Vlado Mirono, Stanislovo Narutavičiaus, Alfonso Petrulio, Jono Smilgevičiaus, Antano Smetonos, Justino Staugaičio, Aleksandro Stulginskio, Jurgio Šaulio, Kazimiero Stepono Šaulio, Jokūbo Šerno, Jono Vailokaičio ir Jono Vileišio.

Jei klubo valdybai alėjos signatarams įrengimas buvo daugiau techninis ir finansinis dalykas (laimėtas projektas gavo tik pusę numatytų lėšų), tai surasti visas signatarų jau 3-iosios kartos gimines buvo nelengvas uždavinys. Kadangi alėjoje kiekvienas turėjo pasodinti savo giminės signatarui skirtą ąžuoliuką, reikėjo nustatyti ir jo giminystės ryšį. Tai irgi nebuvo paprastas dalykas. Signatarų Stanislovo Narutavičiaus ir Jono Smilgevičiaus giminių nepasisekė surasti. Jiems įamžinti ąžuoliukus pasodino Kauno rajono mero įgaliotas administracijos direktorius Antanas Nesteckis ir Pasaulio lietuvių centro direktorius Valdas Kubilius.

Rugsėjo 8 d. į Žalgirio pergalės parką rinkosi signatarų giminių atstovai. Šventėje dalyvavo Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio deleguotas Seimo narys Kęstutis Bacvinka, sveikinimo žodžius tarė Atkurtos Lietuvos 1990 m. kovo 11 - osios Nepriklausomybės Akto signataras Leonas Milčius, 1918 m. vasario 16-osios klubo pirmininkas Remigijus Gulbinas, LR Seimo narys, klubo valdybos narys Vytautas Kamblevičius, Kauno rajono administracijos direktorius Antanas Nesteckis, Kauno m. savivaldybės tarybos narys Gediminas Budnikas, Pasaulio lietuvių centro direktorius Valdas Kubilius, XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė Dalia Poškienė ir kiti.

Nors diena nebuvo saulėta, tačiau kai šventės moderatorius Lietuvos kariuomenės ats. mjr. Gediminas Reuta pakvietė sodinti ąžuoliukus, parkas atgijo, prašviesėjo. Visi su puikiausia nuotaika, vieni kitiems padėdami pasodino 20 ąžuoliukų. Talkino ir jaunieji Babtų mokiniai bei Šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės jaunieji šauliai iš Babtų, vadovaujami Žanetos Jankauskaitės.

Prie kiekvieno medelio pastatyta informacinė lentelė su signataro vardu ir pavarde, trumpa biografija lietuvių ir anglų kalbomis. Prie alėjos pastatytas stendas, kuriame įdėta 1918 m. Vasario 16-osios Akto originalo kopija, kurią surado prof. L. Mažylis, gauta iš Lietuvos nacionalinio muziejaus.

Pasodinus medelius buvo iššautos trys dedikuojamos salvės: už 1918 m. Vasario 16-osios akto signatarus, už Lietuvos karius, partizanus, savanorius ir visus, žuvusius už Lietuvos laisvę“, ir trečioji – už Lietuvos 100-metį.

Kiekvienam medelio sodintojui signataro garbei Žalgirio pergalės parko klubo pirmininkas Gintautas Tamulaitis išdavė dokumentą – pažymėjimą apie ąžuoliuko sodinimo faktą ir įteikė knygą „Žalgirio pergalės parkas Kauno rajone“, kurią išleido klubas.

Šventės dalyviai, įsiamžinę fotografijose, pasiklausę Babtų folklorinio ansamblio dainų ir paragavę kareiviškos sriubos, pamažu išsiskirstė, palikę Žalgirio signatarų ąžuolų alėjoje dvidešimt išsirikiavusių didžiavyrių vėl šalia vienas kito, kaip ir pasirašant Lietuvos Nepriklausomybės aktą.

Gintautas Tamulaitis