Visuomenės sveikatos biuras darbo valandų neskaičiuoja

Kauno rajono visuomenės sveikatos biuras (KRVSB), kaip ir kitos 47 analogiškos šalies įstaigos, stojo į kovą siekiant suvaldyti COVID-19. Tirdami atvejus, specialistai dirba savaitgaliais ir per šventes be papildomo apmokėjimo, o jų darbo diena gerokai išlipa iš nustatytų valandų rėmo.

„Darbas karantino metu labai skiriasi nuo įprastinio. Lygindami tai, kaip buvo pavasarį ir kaip yra dabar, irgi pastebime didžiulį skirtumą. Mūsų darbas tampa nepertraukiamas savaitgaliais ir švenčių dienomis. Kadangi kiekvieną dieną fiksuojama nemažai COVID-19 ligos atvejų, mes beveik visas pajėgas skiriame antrinei profilaktikai“, – sakė KRVSB direktorius Laurynas Dilys.

Netrūksta sudėtingų situacijų

Nuo kovo iki dabar trys biuro specialistės teikia pagalbą Kauno rajono gyventojams, kuriems reikalingos saviizoliacijos patalpos, pervežimas į mobilųjį punktą tyrimams paimti arba iš ligoninės į gyvenamąją vietą, paskirtą saviizoliacijos vietą savivaldybės patalpose. Kartais tenka spręsti sudėtingas situacijas, kai iš užsienio grįžęs žmogus neturi asmens dokumento, artimųjų, telefono ar nėra registruotas kažkurioje savivaldybėje.

KRVSB pirmiausia pradėjo dirbti siekiant ištirti atvejus, kai ugdymo įstaigoje COVID-19 diagnozuota vaikui ar mokiniui, pedagogui ar nepedagoginiam ugdymo įstaigos darbuotojui. Iki šiol ištirti 228 užsikrėtimo atvejai, prie kurių dirba 28 visuomenės sveikatos specialistės. „Nuo operatyvaus biuro specialistų darbo, teikiant informaciją NVSC, priklauso kaip ilgai sąlytį turėję žmonės lauks informacijos apie jų esamą situaciją, saviizoliacijos trukmę, jos taisykles, taip pat nedarbingumo pažymėjimų išdavimas“, – pabrėžė Kauno rajono savivaldybės gydytoja Milda Labašauskaitė.

Ugdymo įstaigose dirbančios visuomenės sveikatos specialistės nuolat teikia rekomendacijas dėl tinkamos patalpų dezinfekcijos, kai yra galimas užteršimas COVID-19 virusu, konsultuoja izoliacijoje esančius asmenis dėl taisyklių, kurių privalu laikytis izoliacijos metu. Kasdien turi atsakyti į tėvų, nerimaujančių dėl izoliacijoje esančių vaikų, klausimus.

KRVSB renka ir analizuoja kiekvienos ugdymo įstaigos sergamumo duomenis ir esant židinio protrūkiui bendrauja su Kauno rajono savivaldybės švietimo, kultūros, sporto skyriais, savivaldybės gydytoja bei teikia siūlymus dėl atskirų įstaigų ar jų korpusų infekcijų plitimą ribojančio režimo įvedimo.

Kiekvienas atvejis – individualus

Jau kuris laikas yra atsiradęs didelis pagalbos poreikis tiriant kitus COVID-19 atvejus, nesusijusius su ugdymo įstaigų bendruomene. Šiuo metu šioje srityje dirba 21 KRVSB specialistas, kurie yra ištyrę 1695 atvejus iš 1808.

Gavus informaciją apie patvirtintą COVID-19 atvejį, specialistai skambina sergantiems asmenims apklausti su kuo bendravo iki ligos patvirtinimo ir taip surenka didelės rizikos asmenų sąrašus (artimoje aplinkoje, darbovietėje ir pan.), tuomet duomenys yra suvedami į sistemą. Specialistai konsultuoja sergančiuosius, jų artimuosius ir kitus kontaktinius asmenis, dėl saviizoliacijos laikymosi sąlygų, nedarbingumo pažymėjimo išdavimo.

Kiekvienas naujas atvejis, kurį reikia ištirti, skambinti ir apklausti susirgusįjį, pasak L.Dilio, yra unikalus ir individualus, o darbo sparta ir kokybė labai priklauso nuo žmonių supratimo ir sąmoningumo, nuo jų sveikatos būklės. Kiek lengviau, kai pasitaiko šeimyninis atvejis, jį ištirti lengviau, tačiau jei užsikrėtęs žmogus buvo socialiai akyvus, tyrimas gerokai prasiplečia.

„Tenka išlikti psichologiškai tvirtiems, kai paskambinus užsikrėtusiojo numeriu artimieji informuoja, kad jį jau palaidojo. Tai liudija, kad sistema yra perkrauta, informacija nespėja „suvaikščioti“. Ne lengviau, kai apklausiamieji krečia „baikas“. Kai kurių mūsų specialistų artimoje aplinkoje taip pat yra sergančių, tad emocinis krūvis nėra pats teigiamiausias“, – neslėpė KRVSB direktorius.

Pasitaikė, kad prie kai kurių atvejų nebuvo telefono numerio, tuomet teko kreiptis į gydymo įstaigą arba darbovietę, su kitais nepavyko susisiekti, nors buvo skambinama kelias dienas po kelis kartus, taip pat teko ne kartą išgirsti mobiliojo tinklo operatoriaus pranešimą, kad telefonas išjungtas arba už ryšio zonos ribų. Tuomet tyrimui sugaištama gerokai daugiau laiko.  Nors tokių atvejų buvo ne vienas, stengiamasi, kad kuo daugiau jų būtų išaiškinta.                  

Visuomenės sveikatos specialistai negailėdami savo ir savo šeimų laiko jungiasi prie pagalbos NVSC, tačiau toliau vykdo ir savo tiesiogines funkcijas: įgyvendina Sveikatos apsaugos ministerijos pavestus prioritetus, teikia ataskaitas, planuoja ateinančių metų veiklas.

„Dabar svarbiausia motyvuoti kolektyvą, kad  dirbtų ir savaitgaliais ir po darbo, nes tie atvejai nelaukia, grafiko neturi. Mes privalome būti kiekvieną dieną pasiruošę, sveiki ir darbingi, mobilizuotis ir kantriai dirbti. Kiekvienam žmogui būtina paisyti darbo ir poilsio režimo, todėl jau jaučiasi įtampa, pervargimas ir perdegimas. Tačiau kito kelio nėra, daugiau žmonių neturime ir puikiai žinome: jei tyrimo nepadarysime šiandien, rytoj jų jau turėsime dvigubai daugiau. Atvejai dažniausiai yra išnagrinėjami tą pačią arba kitą dieną nuo informacijos apie juos gavimo“,  – kalbėjo L.Dilys.

Iššūkiai laukia ir ateityje

Pasak KRVSB vadovo, biurui dabar tenka dirbti  dviem frontais: šviesti visuomenę ir vykdyti antrinę profilaktiką. „Kol kas laukia daug iššūkių: tiek artimoje ateityje, tiek tolimesnėje. Dažnas žmogus, kol pats ar artimoje aplinkoje nesusiduria su liga, neigia esamą situaciją. Su antivakseriais reikėjo pradėti dirbti  prieš dešimt metų, nes dabar jie jau įgavę pagreitį ir kompetencijų, vykdo propagandą, kuri esamą padėtį tik dar labiau apsunkina. Laukia didžiulis darbas – suformuoti palankų visuomenės požiūrį į vakcinavimą ir dirbti su antivakseriais, kad jie neskleistų melagienų. Kažkodėl mums nekildavo minčių skrendant į Afriką, kad yra nesaugu skiepytis nuo maliarijos, o dabar pandemijos akivaizdoje prisigalvojame visokiausių „argumentų“ ir esame įsitikinę, kad mums negresia susirgti. Filmo scenarijaus vertoje situacijoje stebina jos neigimas ir paklusimas, abejojimas mokslu. Juk reikalavimų kai kas paiso dėl to, kad taip nurodyta, o ne dėl to, kad būtina apsaugoti save ir kitus“, – apmaudo neslėpė pašnekovas.

Tačiau L.Dilys mato ir šviesiąją pusę: neįprastos Lietuvai ir pasauliui situacijos metu išryškėjo tikrosios humaniškos vertybės, noras padėti, aukoti savo asmeninį, šeimos, ar socialinį interesą vardan didelio tikslo, suvaldyti šį didelį gyviosios gamtos viruso mestą iššūkį. „Didžiuojuosi žmonėmis ir specialistais, kurie negailėdami jėgų stoja į kovą, ir atiduoda visą save. Tai išryškina sveikatos sektoriaus ir sveikatos specialistų svarbą ir vaidmenį ne tik šiandieniniame kontekste, bet ir ateityje. Turėdami stiprų palaikymą ir vieningus partnerius Kauno rajone, Kauno rajono savivaldybės palaikymą ir supratimą, visuomenės sveikatos centro profesionalumą mes kartu šią kovą tikrai laimėsime“, –  įsitikinęs KRVSB direktorius.

Teksto autorius: Vilma Kasperavičienė, "Kauno diena"