Vis gerėjanti demografinė situacija – iššūkis ir galimybė

Kauno rajonas jau seniai įsitvirtino augančių šalies vietovių sąraše ir vis dar stabiliai auga. 2021 m. pradžioje gyvenamąją vietą pakaunėje buvo deklaravęs 102 tūkst. 271 gyventojas,  o šiemet jau  – 105 tūkst. 58. Taigi, demografinis pokytis yra 2 787 žmonės, kai prieš tai buvusiu lyginamuoju laikotarpiu augta 1 217 asmenų.

Įspūdingi pokyčiai sąraše

Kasmet gyventojų skaičiumi sumažėjanti Garliava vis dar tebėra didžiausia Kauno rajono seniūnija. 2021-ųjų pradžioje čia buvo deklaruoti 10 952 gyventojai, o šiemet – 10 795. Garliavos seniūnijoje fiksuotas didžiausias – 157 – gyventojų sumažėjimas pakaunėje. Greičiausiai taip yra dėl to, kad Garliava – stipriai urbanizuota, čia jau išsemtos gyvenamųjų namų plėtros galimybės, todėl šeimos kuriasi kaimyninėse Garliavos apylinkių ir Alšėnų seniūnijose.

Kaip ir pernai, antroje vietoje pagal gyventojų skaičių šiemet tebėra Domeikavos seniūnija. Palyginti su praėjusių metų pradžia, registruotų gyventojų skaičius padidėjo 577. Šių metų pradžioje čia jau gyveno 10 648 žmonės. Jei tendencijos išliks, netrukus Domeikava iš Garliavos atims didžiausios Kauno rajono seniūnijos titulą.

Vis dėlto didžiausias teigiamas demografinis šuolis – 601 registruotu gyventoju – įvyko Ringaudų seniūnijoje. 2021-ųjų pradžioje čia gyveno 8 316 žmonių, o šių pradžioje – jau 8 917. Sparčiausiai augusi seniūnija pagal šį rodiklį jau yra trečia Kauno rajone, į ketvirtą poziciją nustūmusi 426 gyventojais paaugusią Garliavos apylinkių seniūniją. Palyginimui: ankstesniais metais Garliavos apylinkių seniūnijoje gyventojų skaičius padidėjo 195, o Ringaudų – 383.

Sparčiai (585 gyventojais) augo ir Užliedžių seniūnija. Ji, turinti 7 677 gyventojus, yra penktoji Kauno rajone, tačiau gali atsitikti taip, kad demografinėje lentelėje po kelerių metų Užliedžiai aplenks lėčiau augančią Garliavos apylinkių seniūniją.

Augo keturiolikoje seniūnijų

Džiugina, kad patraukli yra ir Alšėnų seniūnija, kurioje gyventojų skaičius padidėjo 209, Karmėlavos seniūnija (176) bei nedidelė ir nutolusi Batniavos seniūnija, per metus išaugusi 174 registruotais gyventojais.

Gyventojų skaičius didėjo ir kurortinės teritorijos statusą turinčiose vietovėse. Zapyškio seniūnija, kurios tik dalis turi šį statusą, paaugo 20, Kačerginės seniūnija – 24, o Kulautuvos seniūnija – 33 gyventojais.

Statistiniai duomenys liudija, kad gyventojų skaičiaus augimas fiksuotas keturiolikoje iš 25 Kauno rajono seniūnijų.

Mažėjo mažiau

Gaila, bet nykštukinė, pernai sausį 683 gyventojus turėjusi Linksmakalnio seniūnija, šiemet jų turi 25 mažiau. 58 gyventojų sumažėjimą fiksuoja Čekiškės seniūnija, 45  –  Vilkijos apylinkių seniūnija, tiesa, šie skaičiai kiek mažesni, nei ankstesniame laikotarpyje, 38 – Ežerėlio seniūnija.

Labiausiai demografinį nuosmukį pavyko suvaldyti Neveronių seniūnijoje. Palyginti su 2021 metais, gyventojų skaičius čia sumažėjo tik 17, kai ankstesniame laikotarpyje 88.

Komentaras

Valerijus Makūnas.

Kauno rajono meras

Džiaugiamės, kad mūsų kraštas yra gyvybingas, jaunatviškas, verslus.

Gyventojų skaičiaus augimas labai priklauso nuo viešųjų paslaugų. Žmonių gyvenimo kokybę stengiamės gerinti įgyvendinami švietimo, sveikatos, kultūros ir infrastruktūros projektus: statome darželius, mokyklas, stadionus, tiesiame dviračių takus. Jei to nebūtų, vargu ar žmonės gyventi rinktųsi vieną ar kitą pakaunės vietovę.

Didėjantis gyventojų skaičius kelia ne tik iššūkių, bet ir turi teigiamų tendencijų: mes surenkame daugiau gyventojų pajamų, žemės nuomos ir turto mokesčių. Naujasis infrastruktūros mokestis, kurio  2021 m. surinkome 1,8 mln. eurų, taip pat didele dalimi priklauso nuo gyventojų, kurie čia nusprendžia statytis būstą ar kurti paslaugų erdves, skaičiaus. Tai ženkli papildoma suma, kurią investuosime į kelius, vandentvarką ir panašiai. Stengiamės investuoti ne tik į priemiesčių seniūnijas, bet ir mažinti atskirtį Čekiškėje, Vandžiogaloje, Ežerėlyje – atitolusiose vietovėse, kuriose gyventojų skaičius mažėja, nors ir neženkliai.

Arčiausiai miesto esančiame žiede šeimos kuriasi ypač noriai, nes čia labiau išplėtotos paslaugos, geresnė infrastruktūra, arčiau miestas.

Demografinis Ringaudų proveržis yra natūralus, nes seniūnija yra arti miesto, pasižymi geru susiekimu, sveikatos paslaugomis, čia sprendžiamos švietimo problemos, daug dėmesio skiriama ikimokykliniam, priešmokykliniam ir pradiniam ugdymui.

Kauno rajono savivaldybei visuomet prioritetas buvo kultūra ir švietimas, tai ir išliks. Šiemet dar daugiau dėmesio ir lėšų nei anksčiau skirsime keliams ir vandentvarkai, savivaldybės investicijos į šias sritis išaugs 30-50 proc.

Komentaras

Rūta Slivinskienė,

Ringaudų seniūnė

Seniūnijoje sparčiai statomi individualūs gyvenamieji namai, daugėja gyventojų. Kuriame kaime šiuo metu vyksta didžiausia plėtra, sunku net išskirti, nuolat statoma Bajorų, Poderiškių, Noreikiškių, Ringaudų, Miriniškių, Mitkūnų, Virbališkių, Pyplių, Gaižėnų, Karkiškių ir Kazliškių kaimuose.

Ringaudus jau kartais sunku vadinti kaimu. Keičiasi bendras vaizdas, tampame šiuolaikiškesni, daugėja prekybos centrų, kuriasi naujų verslo įmonių.  Džiaugiamės, kad esame patrauklūs ir stengiamės su visais palaikyti draugiškus ryšius.

Pernai Noreikiškėse atidarytas naujas lopšelis-darželis panaikino vietų trūkumą. Už tai esame dėkingi Kauno rajono savivaldybei ir „NOA namai“ kvartalo vystytojams.

Daugėja gyventojų – kyla vis daugiau iššūkių, seniūnijos darbuotojams tenka vis didesni krūviai.

Svarbiausias mūsų uždavinys – siekti organizuoti ir užtikrinti viešųjų paslaugų tiekimą, įgyvendinti valstybės ir savivaldybės priimtus teisės aktus, skatinti dalyvauti savivaldos procese.

Seniūnaičių sueigose daugėja svarstomų klausimų skaičius. Tai rodo įvairius gyventojų poreikius. Ringaudų seniūnijos seniūnaičiai yra labai pilietiški, rūpestingi, aktyviai dalyvauja susirinkimuose, jei būna sprendžiamas ne jų gyvenamos vietovės, net nuvyksta į tą kaimą, susipažįsta su problema iš arti.

Teksto autorius: Vilma Kasperavičienė, "Kauno diena"

Nuotraukos: Justinos Lasauskaitės