Vilkijos kraštas augina tarptautinio lygio sporto žvaigždes

Kauno rajono sporto žvaigždynas – garsus ir įvairialypis. Čia gimė, mokėsi, gyveno ar tebegyvena žinomi krepšininkai, futbolininkai, rankininkai ir sportininkai, svarių rezultatų pasiekę kitose šakose. Sporto įžymybių žemėlapis – labai įvairus, o tarp taškelių, kurie žybsi ryškiausiai, yra ir Vilkija bei jos apylinkės.

Vis dar skraidina

Pirmasis Lietuvos istorijoje lengvaatletis – pasaulio jaunimo čempionas (2017 m.), disko metikas Andrius Gudžius gimė Kaune. Tačiau nuo vienų metų jo vaikystė bėgo Kauno rajone, Padauguvos kaime. Gausindamas laimėjimų ir medalių kraitį, disko metikas nuo vaikystės vietų nenutolo. Čia 2018 m. su žmona Dovile įregistravo ūkį ir augina braškes, sausmedžius ir žemuoges. Būtent tais metais Andrius Deimantinės lygos varžybose 2018 m. Stokholme (Švedija), nuskraidinęs diską 69,59 m, pasiekė savo asmeninį rekordą. „Tai iš dalies susiję: ūkiui įkurti reikia finansų, o būtent tais metais iš sporto neblogai uždirbau ir investavau“, – „Kauno dienai“ yra prisipažinęs garsusis sportininkas.

Galima tik spėlioti, kaip vis dar sėkmingai diską skraidinančiai žvaigždei iš Vilkijos apylinkių seniūnijos kitais metais seksis Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. Jos 32 metų garsiam sportininkui bus jau trečiosios, o kelialapį A. Gudžius užsitikrino reikiamą rezultatą (67,66 m) pasiekęs ir 46 centimetrais viršijęs normatyvą liepos 18 d. „World Athletics“ kontinentinio turo auksinėse varžybose Vengrijoje.

Paryžiuje rungsis du vilkijiečiai

Kelialapis į Paryžiaus olimpines žaidynes – jau ir kitos su Vilkija ir jos apylinkėmis susijusios sportininkės – Dovilės Rimkutės – kišenėje. Šių metų Europos vicečempionė rugsėjo 3-10 dienomis Serbijoje vykusiame Pasaulio irklavimo čempionate startavo (W2x) dviviečių porinių valčių klasėje kartu su Donata Karaliene ir iškovojo sidabro medalius.

Vilkijoje Dovilė gyveno iki 14 metų. O kelionė į sportines aukštumas prasidėjo persikrausčius į Domeikavą, kur ją, nieko tinkamo neaptikęs gimnazijoje, pastebėjo treneris Antanas Lavickas. „Sustabdęs automobilį, pirmiausia paklausiau, kodėl gatvę kerta ne pėsčiųjų perėjoje, – prisiminęs šypsojosi A. Lavickas. – Ir tik paskui pakalbinau lankyti irklavimo treniruotes“.

„Nusprendžiau pabandyti, lankyti kaip būrelį ir nė negalvojau, kad viskas išsirutulios taip, jog tapsiu aukšto meistriškumo sportininke“, – atviravo Dovilė.

Ar gali maži miesteliai užauginti sporto žvaigždes – tokį klausimą šiek tiek provokuodama uždaviau šauniajai irkluotojai. „Faktas, – nė sekundės nesuabejojo D. Rimkutė. – Puikus pavyzdys – Andrius Gudžius. Kaimukuose, mažuose miesteliuose, mano nuomone, žmonės darbštesni, mažiau išlepę ir atkakliau siekia tikslo“.

A.Lavickas neabejojo, kad jo auklėtinė Dovilė gali nustelbti A. Gudžiaus žvaigždės spindesį. „Kiekvienam savo metas, kai buvo jaunesnis, jis irgi spindėjo, o dabar po truputį Andriaus žvaigždė gęsta“, – mano garsus treneris. 

„Matysime, kaip bus, gal Andrius, kaip sakoma, irgi dar iššaus. Žinoma, būtų malonu, jei pranokčiau savo kraštietį. Kaip man seksis Paryžiuje, kol kas sunku prognozuoti. Prieš olimpiadą dar laukia keletas pasitikrinimų: Europos čempionate ir  tarptautinėje Pjediluko regatoje „Memorial Paolo D'Aloja“ Italijoje balandį. Žiūrėsime, kaip ten pasiseks, kiek bus sustiprėjusios rumunės, galbūt aš sėdėsiu ne dvivietėje, o vienvietėje. Dar laukia ir konkurencija tarp savų, ne vien tarp kitų šalių irkluotojų. Kaip ten besusidėliotų, mano tikslas yra aukščiausias“, – ambicijų neslėpė D. Rimkutė.

Įžymių yra daugiau

Vilkijietis yra ir Vytenis Lipkevičius, Panevėžio „Lietkabelio“ kapitonas, profesionalus Lietuvos krepšininkas, žaidžiantis lengvojo krašto puolėjo pozicijoje, ne kartą pelnęs LKL ir BBL čempiono titulą, 2012 m. LKF taurės laimėtojas ir Europos jaunimo (iki 20 metų) vicečempionas (2008 m).

Futbolą šiame miestelyje į kitą lygį kilstelėjo treneris Oleh Fedorčak, tėčio pėdomis pasekė ir sūnus Ernestas.

Su sportu šiek tiek kitaip yra susijęs Rimvydas Čekavičius. Jis remdavo miestelio krepšinio komandą, sportinius renginius. Iš Daugeliškių kaimo (Vilkijos apylinkių seniūnija) kilęs Rimvydas – sporto dokumentikos režisierius ir prodiuseris, režisavęs filmą apie Arvydą Sabonį, 2015 m. pelniusį „Sidabrinės gervės“ apdovanojimą, šiuo metu triūsiantis prie filmo apie Rimą Kurtinaitį. Rudenį turėsime galimybę pamatyti jo režisuotą darbą apie Paulių Jankūną.

Galbūt kada nors R. Čekavičiui kils mintis juostoje įamžinti ir kraštiečių – A. Gudžiaus ir D. Rimkutės – sportinį kelią ir pasiekimus. 

Nori, kad grįžtų krepšinis

„Vadinti Vilkiją ir jos apylinkes sporto žvaigždynu, gal šiek tiek skambu. Tačiau sporto talentų išties yra nemažai, tai liudija, kad jie užauga ne tik miestuose, kur daugiau galimybių treniruotis, daugiau sporto mokyklų, didesnė konkurencija. Sportininkams turbūt didžiausia euforija laimėti ir atsiimti medalius skambant šalies himnui, o man, kaip Vilkijos seniūnui, labai smagu, kai tokiame kontekste nuskamba Vilkijos vietovardis“, – sakė Vilkijoje gimęs, augęs ir iki šiol šiame mieste gyvenantis seniūnas Paulius Amanaitis.

Paulius taip pat yra žaidęs krepšinį, mėgėjiškai tai daro ir nūdienoje, todėl jam ypač smagu stebint varžybas per televizorių ar gyvai pamatyti žmones, su kurias yra sportavęs.

Išugdyti talentą priklauso nuo labai daug dalykų: sportininko talento, įdedamo darbo, trenerio indėlio, gerų sąlygų treniruotis.

Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas Arūnas Talalas pasidžiaugė, kad gerinant infrastruktūrą, šiemet savivaldybė sportininkams už 100 tūkst. eurų pastatė persirengimo patalpas, daugiafunkcinėje aikštelėje atnaujino gumos dangą (16 tūkst. eurų). Vilkijiečiai vieni pirmųjų pakaunėje džiaugėsi ir tebesidžiaugia šiuolaikišku stadionu.

„Šiuo metu Vilkijoje sporto bazė yra gera: atnaujinta gimnazijos sporto salė ir stadionas, palyginti su tuo, kas buvo prieš kelis dešimtmečius, pokyčiai – akivaizdūs. Šalia gimnazijos yra ir profesinė mokykla, ji taip pat leidžia naudotis sporto sale – galimybių sportuoti išties yra. Gaila, kad šiuolaikinis jaunimas vietoj fizinio aktyvumo dažniau prioritetą skiria planšetei ar mobiliajam telefonui. Infrastruktūrą turime, gerų trenerių – taip pat. O. ir E. Fedorčak dėka futbolas Vilkijoje yra aukštumoje. Žinoma, tokių puikių trenerių norėtųsi daugiau ir kitose sporto šakose. Džiaugiuosi, kad šią vasarą turėjome krepšinio mokyklą, krepšinio klubas „Atletas“ parengė projektą, kurį finansavo Kauno rajono savivaldybė. Buvo smagu stebėti vaikus ir su jais dirbančius profesionalius trenerius“, – pasakojo P. Amanaitis.

Aišku, norint pakviesti vaikus į stovyklą, teko padirbėti. Seniūnui patalkino V. Lipkevičius, atsiuntęs motyvuojantį vaizdo įrašą. „Smagu, kad Vytenis neatitrūkęs, kad telkia bendruomenę, kai sugrįžta iš Panevėžio, atiduoda duoklę savo kraštui“, – džiaugėsi Paulius.

Seniūnas nori, kad Vilkijoje vėl gyvuotų krepšinis. Ankščiau, jo žodžiais, čia buvo net dvi mėgėjų komandos, kurios susigrumdavo tarpusavyje, rungtyniaudavo Kauno miesto mėgėjų lygose. „Šiandien miestelyje nebėra net krepšinio mėgėjų klubo, kuris aktyviai sportuotų, suteiktų bendruomenei smagių emocijų surengęs varžybas“, – apgailestavo pašnekovas.

Auga nauja karta

Vilkijos gimnazija išaugino ne vieną sportininką, garsinantį tiek savo krašto, tiek Lietuvos vardą. Labai džiaugiuosi, kad ir šiuo metu talentingų, savo veiklą mylinčių trenerių O. ir E. Fedorčak dėka bei dėl Kauno rajono savivaldybės gerai sutvarkytos gimnazijos sporto aikštyno infrastruktūros Vilkijoje auga nauja moterų futbolo žvaigždučių karta, jau dabar atstovaujanti Lietuvai savo amžiaus rinktinėse“, – džiaugėsi Vilkijos gimnazijos direktorė Dalė Keliauskienė.

Treneris O. Fedorchak įsitikinęs: vienas geriausių būdų vaikus motyvuoti sportu – leisti jiems patirti sėkmę. „Futbolo treniruotėse visada stengiamės dėmesį skirti net patiems mažiausiems dalykams: pokalbiams, pasidžiaugti įvarčiu draugiškų varžybų metu, naujai sportinei aprangai, puikiam perdavimui komandos žaidėjui – tai detalės, kurias laiku pastebėję ir įvardiję parodome vaikams, kokie jie sėkmingi. Tik patys tuo patikėję, vėliau jie gali kurti stebuklus ir tapti profesionaliais žaidėjais“, – sakė O. Fedorčak.

Jaunasis treneris Ernestas džiaugėsi, kad jau dešimtus metus Vilkijos gimnazijos stadione, kuris vietinius sportininkus ir svečius iš kitų miestų džiugina patrauklia infrastruktūra, vykdomos futbolo treniruotės leido tėčiui ir jam užauginti ne vieną profesionalią moterų futbolo žaidėją.

„Viskas prasidėjo nuo salės futbolo varžybų „Lady Golas“, kurioms besiruošdamos Vilkijos sportininkės atrado savyje ypač daug kovingumo ir sportinės ambicijos. Tai skatino augti ir tobulėti, tapti profesionalėmis. Mane, kaip trenerį, tai irgi augino. Supratau, kiek daug lemia ne tik sportinis profesionalumas, bet ir emocinis komandos parengtumas. Ne viena Vilkijos komandos žaidėja tapo kitų įvairių Lietuvos futbolo klubų dalimi. Didžiuojuosi Evelina Ščerbavičiūte, Liucija Fedorčak ir Gabija Malakauskaite, gavusiomis pakvietimus atstovauti Lietuvai jų amžiaus grupei Lietuvos rinktinėje“, – pabrėžė E. Fedorčak.

Šiemet Vilkijos komanda Lietuvos moterų salės futbolo čempionate užėmė 4-ąją vietą – tai vienas aukščiausių šios komandos pasiekimų.

Teksto autorius:  Vilma Kasperavičienė, „Kauno diena“

Asmeninio archyvo ir KKF/Karolio Kavolelio nuotr.

Šio straipsnio publikuoti be „Kauno dienos“ leidimo negalima