V.Jokužis: verslui pakaunės žemė yra tinkama augti

Kauno rajono savivaldybės vadovai visuomet pabrėžia, kad verslas savivaldybei yra labai svarbus. Ar svarbūs jaučiasi čia veiklą vykdantys verslininkai? Apie, tai, kokie yra šio krašto privalumai ir perspektyvos kalbamės su įmonės „Elinta“ savininku ir vadovu dr. Vytautu Jokužiu.

– Koks yra jūsų ryšys su Kauno rajonu?

– Augau ir mokiausi Kauno rajone. Ryšys nenutrūko ir studijų metais bei karjeros pradžioje – Kačerginėje gyvena mano tėvai. 2007 m. išsikėliau iš Kauno į Kauno rajoną, čia dirbu ir vystau savo verslą. Per šį laikotarpį išaugome iki 7 įmonių ir niekada nesigailėjau, kad esu Kauno rajone. Manau, kad pakaunė – labai tinkama vieta verslui.

– Kaip apibūdintumėte santykius su vietos savivalda? Ar jie svarbūs verslui?

– Su Kauno rajono savivaldybe bendradarbiaujame kaip su partneriu, beveik prieš metus mero Valerijaus Makūno iniciatyva tapau visuomeniniu konsultantu verslo plėtros klausimais. Tai, mano nuomone, tėra formalus dalykas, bendradarbiavimas vyksta jau seniai ir gana intensyviai. Prieš dešimt metų pirmoji Lietuvoje elektromobilių įkrovos stotelė buvo įrengta ant Kauno rajono savivaldybės pastato, nors tuo metu mūsų šalyje elektromobilių dar nebuvo. Tai reiškia, kad savivaldybė domisi, kas jos teritorijoje kuriama, kokie verslai vystosi, kaip jiems sekasi ir net paskatina vystytis.

Neretai kitų savivaldybių verslininkai skundžiasi administravimu, aš kaip verslininkas nusiskundimų Kauno rajono savivaldybe išties neturiu. Įvairiais klausimais teko kreiptis ne kartą ir visada likome patenkinti. Įmonėje ne kartą priėmėme Kauno rajono savivaldybės svečius, verslininkų grupes. Džiaugiamės, kad galime save pristatyti užsienio kompanijoms, su kuriomis yra potenciali galimybė užmegzti ir verslo santykius.

Pakaunės verslo visuomenė teigiamai vertina teikiamas mokesčių lengvatas naujakuriams, solidarumą ir mokestinės naštos sumažinimą negyvenamųjų patalpų nuomininkams, kurie dėl karantino negalėjo vykdyti tam tikros ūkinės veiklos.

– Gana dažnai verslininkai sako: mums pagalbos nereikia, tiesiog netrukdykite dirbti.

– Taip pasakyti negalėčiau, ypač būdamas Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje. Čia esi priverstas bendradarbiauti, ypač, kai nori plėtoti verslą: reikia žemės detaliųjų planų, statybos leidimų ir kitų dokumentų. Tenka bendrauti su kitų rajonų verslininkais, jie baltu pavydu pavydi, nes Kauno rajono savivaldybė tam tikrus dokumentus išduoda per 6 mėnesius, kai kitur šis procesas užsitęsia 18 ir daugiau mėnesių. Verslui laikas yra labai svarbus. Nesvarbu, per kiek laiko suvaikšto dokumentai, verslininkai visada nori, kad tai įvyktų dar greičiau.

Man labiausia patiko Kauno rajono savivaldybės pozicija pandemijos metu. Ir šiuo atveju tas pasakymas išties tinka. Savivaldybė nestabdė projektų ir leido verslui iš tų projektų uždirbti. Tai yra labai svarbu. Mes teikėme paslaugas ir kitoms savivaldybėms ir ne viena jų COVID-19 metu sustabdė tam tikrų infrastruktūrinių projektų plėtojimą. Mūsų pozicija buvo tokia – mums nereikia subsidijų, leiskite užsidirbti. Išlošė abi pusės – verslas turėjo užimtumą, o pakaunėje iškilo nauji objektai, pagražėjo miestelių aikštės ir kitos viešosios erdvės.

Nors ir galėtų, Kauno rajono savivaldybė nesitenkina lengviausiu ir pigiausiu sprendimu, bet renkasi kitą kelią: viską padaro kokybiškai ir ilgam. Tokia praktika, kai sugebama išreikalauti optimaliai gero tiek finansine, tiek kokybės prasme varianto, išties yra sveikintina ir sektina. Čia vyrauja ūkiškas požiūris į infrastruktūrą: stengiamasi padaryti ne tik šiai akimirkai, bet kad liktų ir ateities kartoms.

– Kaip kovido akivaizdoje sekėsi pakaunės verslui?

– Manau, kad pandemijos egzaminą įmonės išlaikė gerai, gamyba užsiimantis verslas augo. „Elintos“ įmonių grupė – ne išimtis. Kauno rajono verslai kiek kitokie nei miestuose, čia nėra pramogų ir sporto, klubų, didelių restoranų, viešbučių, kuriems buvo išties nedėkingas laikas, pakaunės verslui iš subsidijų gyventi nereikėjo. Žinoma, buvo tam tikrų šakų ir verslų, kurie stabtelėjo, vertėsi sunkiau, bet bankrotų banga nenusirito. Pasidairius Kauno LEZ teritorijoje – vaizdas taip pat optimistiškas, neprisimenu, kada buvo tiek daug naujų statybų.

– Kokios dedamosios lemia šio krašto patrauklumą?

– Kauno rajonas yra auksinėje vietoje. Šalia, Kaune, veikia keli universitetai, ruošiantys inžinierius ir kitus specialistus. Kauno rajone yra sklypų, kuriuose galima vystyti verslą, statyti naujas gamyklas. Nors plėtra didžiulė, žemės kaina dar nėra fantastinė, dar galima rasti darbuotojų, bet kuria kryptimi išvystyta susisiekimo infrastruktūra ir ji tobulėja. Žinoma, naujai statomas tiltas kelia tam tikras problemas, formuojasi kamščiai, bet matant, kaip sparčiai kyla kolonos ir juda darbai, galima pasidžiaugti, kad problemos netruks amžinai. Statybų tempai kartais net nustebina – vis dar prisimenu, kaip greitai buvo įrengtas viadukas į Kauno laisvąją ekonominę zoną. Manau, kad dokumentų derinimas užtruko ilgiau, nei pačios statybos.

– Kokią pakaunės verslo ateitį matote jūs?

– Man sunku prognozuoti, kokia linkme vystysis ir plėsis verslas pakaunėje. Džiugiai nuteikia tai, kad didžiausia plėtra fiksuota ne pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais, o pastarąjį dešimtmetį. Kyla naujos gamyklos, verslas stambėja, pastebiu, kad naujai statomi gamybiniai plotai vis didėja. Tiesą pasakius, per tokią objektų gausą surasti statybininkų Kauno rajone nėra lengva. Tačiau statybos atspindi verslo pajėgumą ir tai, kad verslui pakaunės žemė yra tinkama augti.

Ne mažiau džiugina ir tai, kad Kauno rajonas sugeba pritraukti tokius užsienio investuotojus kaip „Continental“, „Hella“, „Hollister“. Tokios įmonės sukuria gerai apmokamas darbo vietas vietos gyventojams. Tai pasaulinio garso įmonės, kurios tikrai neužsidarys po metų ar dviejų. Jos apie Kauno rajoną ir Lietuvą neša žinią visam pasauliui.

Teksto autorius: Vilma Kasperavičienė, "Kauno diena"