Trijų valstybių pastangomis Vandžiogaloje iškilo memorialas nužudytiems žydams

Kauno rajono savivaldybės, JAV gyvenančių litvakų, Izraelio ambasados ir Lietuvos žydų bendruomenės pastangomis šalia senųjų Vandžiogalos kapinių pastatytas memorialas, skirtas čia 1941 metais nužudytiems žydų tautybės žmonėms atminti.                  

Ketvirtadienį įvyko šio memorialo atidarymo iškilmės, į kurias atvyko Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas, JAV ambasadorės pavaduotojas Marcusas Michelis, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, memorialo finansinis rėmėjas Jackas Lyonas, Kultūros paveldo departamento, vietos bendruomenės atstovai, moksleiviai.

Į renginį taip pat atvyko litvakų iš Kauno, Izraelio, JAV. Visus juos vienaip ar kitaip palietė holokausto šmėkla.

„Būdami čia puikiai suprantame, kad kapinės nėra tik palaidojimo vieta. Tai svarbi Lietuvos istorijos ir kultūros dalis. Mes liūdime ir apgailestaujame dėl siaubingų istorijos faktų. Tuo pat metu didžiuojamės tais Lietuvos piliečiais, kurie, rizikuodami savo gyvybėmis, gelbėjo žydus nuo sunaikinimo”, – kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. Vienas tokių gelbėtojų buvo Vandžiogalos ūkininkas Aleksandras Vonžodas, savo sodyboje įrengęs slėptuvę Lopianskių, Lobanovskių ir Keidanskių šeimoms.

Meras pasakojo, kad Vandžiogaloje žydai gyveno nuo XVI amžiaus kartu su lietuviais, lenkais ir sentikiais rusais. Bendruomenė turėjo savo sinagogą, mokyklą. Prieš Antrąjį pasaulinį karą miestelyje veikė apie 20 nedidelių žydų parduotuvėlių, du malūnai, vilnų karšykla, odų apdirbimo cechas, restoranas. Šeštadienį, šabo dieną, Vandžiogalos žydai traukdavo į Boreko pušyną ilsėtis.

Deja, visa tai nutrūko 1941 metų liepos 8 dieną: Vandžiogalos žydai – jauni ir seni, vyrai, moterys ir vaikai – buvo sušaudyti. Daugiau kaip 30 brutaliai nužudyti čia pat, žydų kapinių prieigose, kiti – Babtų šile. Liudytojų tvirtinimu, buvo sunaikinta apie 300–400 Babtų ir Vandžiogalos žydų.

F. Kukliansky ir kiti kalbėtojai taip pat mintimis nusikėlė į praeitį, tačiau pabrėžė, kad dabar yra svarbu žiūrėti į priekį: įvertinti istorijos pamokas ir stengtis, kad jos niekada nepasikartotų.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė dėkojo visiems, prisidėjusiems prie memorialo atsiradimo ir sakė, kad Kauno rajonas yra pavyzdys kitoms savivaldybėms, miestams ir miesteliams, kuriuose yra žydų kapinės arba žudynių vietos.

„Džiaugiuosi šiame renginyje matydamas moksleivių būrį. Labai svarbu, kad ir jaunoji karta žinotų istoriją“, – kalbėjo A. Maimonas.

Mirusieji ir nužudytieji buvo pagerbti tylos minute. Vėliau tylą perskrodė Vilniaus choralinės sinagogos maldų vadovo, vienintelio Lietuvos kantoriaus Šmuelio Jatomo rauda.

Memorialas pastatytas kapinių prieigose, egzekucijos vietoje. Pagrindinis įėjimas aprėmintas pasvirusiais, įvairios tekstūros betoniniais blokais, kurie savo nevienodumu tarsi pakartoja senųjų žydų kapinių vaizdinį. Tekstūroje dominuoja šūvio motyvas. Ant vieno bloko užkeltos dvi Dovydo žvaigždės – žydų tautos simboliai.

Monumento ašis – vertikali stela su ištiestų rankų kompozicija. „Apačioje – nužudytų žmonių pagalbos šauksmas, jų malda, o viršutinė ranka simbolizuoja neištiestą pagalbos ranką”, – aiškino sumanymą kūrybinės grupės vadovė Violeta Beigienė. Be architektės, kompoziciją kūrė skulptorius Lukas Šiupšinskas, dailininkas Vygintas Tvarijonavičius ir inžinierius Vydas Jaskelevičius. Darbams vadovavo Mažvydas Beiga. 

Savivaldybės, Vandžiogalos seniūno Vytauto Šniaukos ir vietos bendruomenės pastangomis litvakų kapinės buvo išvalytos nuo krūmokšnių, apsodintos bukų gyvatvore, nuvirtę paminklai atstatyti, į kapines nutiestas kelias, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, nuorodos.

„Mūsų tikslas – ne tik prisiminti holokausto aukas, bet ir skatinti piliečius kurti tolerantišką visuomenę. Tai, kas atsitiko su žydais, vieną dieną gali atsitikti su bet kuria kita tauta“, – tvirtino V. Makūnas.