Jauniausia šalyje Užliedžių seniūnija netrukus turės 10 tūkst. gyventojų

Anksčiau išgirdęs vietovardį Užliedžiai dažnas pirmiausia pagalvodavo, kad tai – Henriko Daktaro šeimos gyvenamoji vieta su pagarsėjusia pilaite, dabar tokių asociacijų beveik nekyla. Pats kaimas per pastaruosius kelerius metus gerokai pasikeitė. Seniūnija dabar vadinama statybų aikštele pakaunėje ir didžiuojasi jauniausios seniūnijos Lietuvoje titulu.

„Seniūnijos gyventojų amžiaus vidurkis – 33 metai, o Vijūkai – jauniausias šalies kaimas“, – tvirtino seniūnas Irmantas Šumskas. Kad seniūnija išties tikra statybų aikštelė, liudija ne tik kylantys nauji namai, bet ir gyventojų skaičiaus augimas.

Kasmet – po tūkstantį

„2016 m. gruodžio 1 d., kai padėjau dirbti seniūnu, buvo apie 4 tūkst. gyventojų. Kasmet vis paaugame maždaug 1 tūkst. 10 tūkst. gyventojų bus arba šių metų pabaigoje, arba 2024 m. pradžioje“, – sakė seniūnas.

Kauno rajone yra trys: Domeikavos, Garliavos ir Ringaudų seniūnijos, kuriose gyventojų skaičius, jau perkopęs 10 tūkst., dar dvi: Garliavos apylinkių ir Užliedžių sparčiai prie jo artėja ir belieka tik spėlioti, kuri taps ketvirtąja 10 tūkst. gyventojų turinčia pakaunės seniūnija.

„Šio fakto nesureikšminame, nes augimas yra nuolatinis. Sparti plėtra sukelia daugiau neigiamų emocijų nei teigiamų. Nors pastaraisiais metais atsirado daugiafunkcis centras, darželių, atnaujinamos gatvės, daroma daug kitų darbų, vis dar yra nepatenkintų gyventojų. Žmonės nori šaligatvių, pėsčiųjų takų, tačiau visa tai atsiranda atliekant gatvių rekonstrukciją“, – vardijo I. Šumskas.

Seniūno žodžiais, pastaruoju metu statybų tempai šiek tiek sulėtėjo Užliedžiuose, tačiau Giraitėje ir Vijūkuose plėtra tebėra sparti. Kyla ne tik gyvenamieji namai, statomi ir komercinės paskirties objektai: sandėliai, garažai. Neseniai pradėjo veikti kelios naujos įmonės Kaštonų gatvėje (Giraitės kaime), tarp jų – ir Vokietijos įrankių gamintojo „Leitz“ padalinys „Leitz Baltic“, užsiimantis ne tik šio prekės ženklo įrankių pardavimu, bet ir įrankių serviso paslaugomis ir profesionaliomis konsultacijomis.

Pasikeitė iš esmės

Tie, kurie Užliedžiuose lankėsi prieš ketverius penkerius metus, dabar gerokai nustebtų: kaimas pastebimai pasikeitė į gerąją pusę. Permainos gana simboliškai pagreitį įgavo atnaujinus pagrindinę – Ledos – gatvę, kuri buvo duobėta, be šaligatvių.

Sutvarkius priešais tuometį seniūnijos pastatą plytėjusį krūmais apaugusį šabakštyną, atsirado Šviesos skveras, tereikėjo iškirsti menkaverčius želdinius ir trinkelėmis iškloti takus, įrengti apšvietimą. Skvere jau yra knygų bibliotekėlė, vazonų su gėlėmis, suoliukų, stalo teniso, petankės aikštelės. Kasmet čia atsiranda vis kas nors naujo, artimiausiuose planuose – pakabinti hamakų.

Šviesos skveras tapo traukos centru, čia vyksta nedideli renginiai. „Šviesos skveras skirtas tiems, kurie nori ramybės, jį pamėgo mamos su mažais vaikais, senjorai. Šalia Užliedžių mokyklos-daugiafunkcio centro, neseniai atidarytas bendruomenei skirtas sporto aikštynas. Iki tol vietos gyventojai neturėjo kur sportuoti, vienas Užliedžių senbuvis prasitarė: laukiau laukiau, pagaliau mano vaikai sulaukė sporto aikštyno.

Jį įrengiant atsižvelgta į visas amžiaus grupes: vaikams įrengta žaidimų aikštelė ir smėlio dėžių, senjorams – šachmatų lentos, visiems norintiems sportuoti – tinklinio, krepšinio, futbolo aikštelės, bėgimo takai. „Pradžioje daugiabučio gyventojai skundėsi dėl vakarais keliamo triukšmo, tačiau su policijos pagalba problema išspręsta, jei ir atsiranda koks skundas, žinome, kaip suvaldyti situaciją. Jei jaunimas nepaisys reikalavimų, nuo 22 val. teks užrakinti stadioną. Kas šiukšlina, nesunku išsiaiškinti, nes veikia stebėjimo kameros“, – sakė seniūnas.

Geranoriškai sutiko išsikelti

Tam, kad daugiafunkciame centre atsirastų daugiau vietos mokyklai, seniūnijos administracija sutiko išsikelti į Giraitę.

„Pedagogų bendruomenė labai džiaugiasi naujomis patalpomis, renovuotu pastatu. Turbūt ne mes vieni, džiaugiasi ir mokinių tėvai. Veiklą pradėjome turėdami 234 vaikus, 2022 m. rugsėjį jų jau buvo 356, šiemet laukiame daugiau kaip 400 vaikų. Su tokiu skaičiumi mums jau bus šiek tiek ankšta. Poreikis didėja, nes auga Užliedžių seniūnija, kyla nauji namai, atsikelia jaunos šeimos su mažais vaikais“, – sakė Užliedžių mokyklos-daugiafunkcio centro vadovė Ingrida Levickienė.

Direktorei antrino seniūnas: liepos 13 d. duomenimis, seniūnijoje registruoti 9 388 gyventojai, 1 200 iš jų – vaikai iki septynerių metų. „Darželių problemą savivaldybė išsprendė, dabar reikia galvoti apie mokyklą, kuri išleido 27 ketvirtokus, o rugsėjo 1-ąją laukia 100 pirmokų. Savivaldybės planuose – statyti priestatą, ji jau išpirkusi greta esantį sklypą, iškėlusi elektros stulpus, bus galima pradėti parengiamuosius statybų darbus. Naujame priestate turėtų būti apie 500 vietų mokiniams, atsiradus daugiau klasių, reikės daugiau ir mokytojų“, – naujai kylančius iššūkius vardijo pašnekovas.

Už Užliedžių mokyklos-daugiafunkcio centro iškilo modulinis darželis, prie jo savivaldybė įrengė automobilių stovėjimo aikštelę – dabar visos svarbiausios įstaigos ir laisvalaikio leidimo vietos kompaktiškai yra vienoje moderniai sutvarkytoje vietoje.

Svečiuose pas naujakurius

Išsikėlusi seniūnijos administracija naujose patalpose Giraitės kaime turi keturis kabinetus. Dydžiu erdvės panašios į turėtas, tačiau dabartinės – šiuolaikiškos ir moderniai suremontuotos. Kauno rajone yra ir daugiau seniūnijų, kurių administracijos įsikūrusios komfortiškai, tačiau Užliedžiai vieninteliai turi dušą aplinkos priežiūros darbininkams ir persirengimo patalpą, kurioje jie gali ir papietauti. „Rūpinamės visais savo darbuotojais“, – šypsojosi seniūnas.

Seniūnija jau sutvarkė kiemą, garažus, neremontuotas kol kas tik fasadas. Tačiau rangos darbų viešųjų pirkimų procedūra jau užbaigta, tereikia pasirašyti sutartį ir rugpjūtį prasidės stogo ir išorės sienų atnaujinimas.

Tiesa, aplinka už lango – nepatraukli, o ir kvapas lauke nosį riečia. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) praktinio mokymo ir bandymų centro vadovai kalba, kad per penkerius metus centrą iškels į Kudrėnų kaimą, Giraitėje liks tik laboratorija. „Deramės, kad LSMU sutvarkytų ir kitus nuskurdusius ir vaizdą gadinančius pastatus. Čia formuojasi Giraitės kaimo centras, atsiras parkas, iškils bažnyčia. Jos projektas jau baigtas, atliekama ekspertizė, rugpjūtį tikimasi gauti statybos leidimą, o rugsėjį – pradėti parengiamuosius darbus“, – pasakojo pašnekovas. Planuojama, kad šventovė Giraitėje iškils po trejų metų.

„Vieni – patenkinti, kiti – nelabai, – paklaustas, kaip į permainas reagavo gyventojai, sakė I. Šumskas. – Šią vietą pasirinkome dėl strategijos, nes Giraitė yra didžiausias kaimas seniūnijoje. Be to, žmonėms tiek iš Giraitės, Vijūkų ar Sausinės, patogu važiuojant į Kauną pakeliui susitvarkyti reikalus. Kol seniūnijos administracija buvo įsikūrusi Užliedžiuose, Sausinės gyventojams tekdavo važiuoti autobusu į Šilainius ir persėsti į kitą autobusą, tai išties buvo labai nepatogu. Dabar, kai jau įrengtas pėsčiųjų takas autostradoje, išlipus ateiti netoli.“

Gerinama susisiekimo infrastruktūra

Seniūnas džiaugėsi, kad savivaldybei bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija, pastatytas viadukas, padidinęs saugumą greitkelyje ir pagerinęs susisiekimą. „Savivaldybė planuoja savo lėšomis nutiesti kelią į autostradą, tai išspręstų spūsčių problemą, kai piko metu sugaištama nemažai laiko“, – ateities planus atskleidė I. Šumskas.

Siekdama pagerinti susisiekimo infrastruktūrą Užliedžių seniūnijoje, savivaldybė pastaraisiais metais išties nemažai investavo. Šiemet jau sutvarkyta Žvalgų gatvė, vedanti į naują lopšelį-darželį „Pienė“.

Šiuo metu tvarkoma beveik 1 km ilgio Kaštonų gatvė, planuose – Griežlės ir Ilgosios gatvės (Užliedžiuose), Giraitę ir Vijūkus jungiančios A. Šapokos gatvės rekonstrukcija, atnaujinant važiuojamąją dalį, įrengiant šaligatvius, apšvietimą, o šalia Topolių gatvės numatyta nutiesti pėsčiųjų ir dviračių taką. Jis leis gyventojams patogiai nueiti į būsimą bažnyčią ir parką.

Skiria rajoną ir miestą

Beje, Vijūkuose yra kvartalas su privačiomis gatvėmis. Vienas nekilnojamojo turto (NT) vystytojas pasielgė išties atsakingai: kvartale nutiestos gatvės, šaligatviai, įrengtas apšvietimas. Privačiose gatvėse stebina tai, kad juose nėra kelio ženklų, neaišku, kuri gatvė pagrindinė, o kuri šalutinė, tačiau avarijų dažniausiai išvengiama.

 Užliedžių seniūnijoje yra apie 100 savivaldybei priklausančių gatvių ir dar 30–40 privačių.

Kitas neįprastas ir dar labiau stebinantis dalykas Užliedžių seniūnijoje yra tai, kad čia esama gatvių, atskiriančių Kauno miesto ir Kauno rajono teritorijas. Esama tokių gatvių, kurios rajono pusėje vadinasi vienaip, o miesto – kitaip. Tai glumina ir supainioja ne tik atvykstančius, bet ir vietinius. Pasitaiko, kad miesto gyventojai kreipiasi į Užliedžių seniūną, kad jis spręstų jų problemas. Kelių šimtų metrų kelionėje spėji po kelis kartus pabūti ir mieste, ir rajone.

Vijūkuose gatvių pavadinimus sugalvoja NT vystytojai, o seniūnaičiai juos tik patvirtina. Pagal nerašytą susitarimą Giraitėje gatvėms stengiamasi suteikti su augmenija susijusius gatvėvardžius, tik viena, kadangi veda į bažnyčią, pavadinta Šventosios šeimos.

Užliedžiuose vyrauja tradicija rinktis gatvėvardžius, susijusius su gamta, ypač paukščiais, nes herbe puikuojasi griežlė. „Stengiamės, kad toks pats pavadinimas nesikartotų kitame kaime, nes tai apsunkina specialiųjų tarnybų darbą ir atvykimo greitį“, – aiškino seniūnas.

Teksto autorius: Vilma Kasperavičienė, „Kauno diena“

Regimanto Zakšensko nuotr.

Šio straipsnio publikuoti be „Kauno dienos“ leidimo negalima