Kauno rajonas ir Užkarpatės apskritis kuria bendrus projektus

Užkarpatės apskrities (Ukraina) vadovai atveria lietuviams darbo jėgos rinkąkviesdami investuoti, ypač į žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmones: malūnus, elevatorius, kepyklas, sūrines.

Apie tai buvo kalbama praėjusią savaitę vykusiame Kauno rajono savivaldybės ir Užkarpatės apskrities vadovų susitikime Užhorode. Su oficialia delegacija išvykoje dalyvavo ir Genutės Staliūnienės vadovaujamos Kauno rajono ūkininkų sąjungos atstovai.

Didelių galimybių kraštas

Užkarpatės apskrities administracijos vadovas Genadijus Maskalis pasidžiaugė, kad 2015 metais su Kauno rajono savivaldybe pasirašyta sutartis leidžia keistis kultūrinėmis delegacijomis, ieškoti verslo partnerių, dalytis patirtimi.

Praėjusią vasarą Kačerginėje stovyklavo Veliko Bičkivo muzikos mokyklos guculų ansamblio nariai, vėliau į analogišką stovyklą Volovecke vyko grupė Kauno rajono vaikų.

„Turime gražų kraštovaizdį, daug mineralinio vandens, didelį žemės ūkio potencialą. Deja, mūsų bankų palūkanos labai didelės, todėl trūksta investicijų. Ūkiui plėstis trukdo ir prasti keliai bei ilgos eilės prie sienos su Europos Sąjunga“, – kalbėjo Užkarpatės apskrities tarybos pirmininkas Michailas Rivisas.

Užkarpatėje pastebimai didėja lietuvių turistų srautai, nes šis kraštas išsiskiria iš kitų regionų savita kultūra, mineralinio ir terminio vandens šaltiniais. Žiemą Karpatų kalnų kurortai sniego mėgėjus vilioja gerokai mažesnėmis nei kitur kainomis.

Užkarpatės žmonės ypač didžiuojasi išlikusiomis bukų sengirėmis, kurios plyti Sineviro ir Užansko nacionaliniuose parkuose. Čia galima pamatyti ir lokių. Vietos gyventojai kviečia ragauti vyno, sūrių, žolelių arbatos, pajodinėti.

Daugiau kaip 100 tautybių

„Lankydamasis Rytų Ukrainoje, Luganske, girdėjau kalbant: jei Vakarų Ukrainoje kalbėsite rusiškai, jums nupjaus liežuvį, o jei rusiškai rašysite – nukirs pirštus. Norėčiau patikinti ne tik Lugansko gyventojus, bet ir visus mūsų svečius – Užkarpatėje nuo senų laikų gyvena daugiau kaip 100 tautybių žmonės, kurie yra svetingi ir nori gyventi taikiai“, – šypsojosi G. Maskalis.

„Europietiškos vertybės mums labai svarbios, juo labiau kad Užkarpatė yra Europos centre. Žinau, kad toks centras yra ir Lietuvoje, bet dėl to tegul diskutuoja geografai. Mums svarbiausia – šilti, draugiški santykiai“, – pritarė Užkarpatės apskrities tarybos pirmininko pavaduotojas Piotras Gricikas.

Susitikime dalyvavęs Lietuvos garbės konsulas Užkarpatėje Viktoras Garapko taip pat pabrėžė, kad kraštas yra saugus, o lietuviai čia ypač gerbiami.

Keturių valstybių apsuptyje

Užkarpatės gyventojų svetingumu galėjo įsitikinti ir Kauno rajono mero Valerijaus Makūno bei jo pavaduotojo Jono Gursko vadovaujama delegacija: per keletą dienų ukrainiečiai lietuvius supažindino su sodininkystės, vynuogininkystės, avininkystės ūkiais, verslo įmonėmis, istoriniais objektais, kulinarijos paveldu. Svečiams iš Lietuvos koncertavo huculų ansamblis.

Maždaug 118 tūkst. gyventojų turinčioje Užkarpatės sostinėje Užhorode turistų netrūksta. Miestas įsikūręs Užo upės slėnyje, vos už trijų kilometrų – siena su Slovakija, čia pat – Vengrija, Rumunija ir Lenkija.

Miesto vadovai skiria daug dėmesio namų fasadams, gatvėms tvarkyti. Ypač įspūdingai atrodo XV a. Habsburgų pastatyta pilis, joje dabar veikia muziejus ir restoranas.

Vyną gamina kiekviena šeima

Keliolika kilometrų nuo Užhorodo įsikūręs privatus sodininkystės ūkis ypač sudomino Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto direktorių Audrių Sasnauską. Maždaug 500 ha sode auginami 10 rūšių vaismedžiai. Sodas kruopščiai prižiūrimas, didelė jo dalis apdengta polietileno plėvele, ji saugo medžius nuo krušos. „Viskas atrodo šiuolaikiškai“, – pastebėjo A. Sasnauskas.

Netoli sodo veikia sulčių spaudykla bei ukrainietiškos vaisių degtinės „Horilkos“ gamykla. Verslininkai investuoja milijonus ir į modernius sandėlius, kuriuose palaikoma vaisiams ir uogoms tinkama temperatūra.

Vulkaninės kilmės Karpatų papėdėse yra puikios sąlygos auginti vynuoges, todėl beveik kiekviena šeima puoselėja tradiciją gaminti naminį vyną. Deja, per krizę daug vynuogynų sunyko. Užkarpatės vadovai norėtų visa tai atgaivinti.

Antrame pagal dydį Užkarpatės mieste Mukačevėje per metus vyksta daugiau kaip 40 įvairių festivalių, mugių, čia apsilanko iki pusės milijono turistų. Maždaug 90 tūkstančių gyventojų turinčiam miestui tai – dideli skaičiai, čia dažnai pritrūksta apgyvendinimo paslaugų, todėl sanatorijas ir viešbučius reikia užsisakyti iš anksto.

Bene didžiausia istorinė miesto įžymybė yra ant aukštos kalvos dunksanti viduramžių pilis, kurioje 1396 m. nuo Vytauto persekiojimo rado prieglobstį Teodoras Karijotaitis.

Vilioja mažomis kainomis

Pietinėje Užkarpatėje esančių miestelių gatvėse buvo galima pamatyti kalnus pintų baldų, krepšių, dėžių ir kitokių rankdarbių – šis kraštas garsėja nagingais vytelių pynėjais. Ne tik pintų daiktų, bet ir medinių kubiliukų, pjaustymo lentelių kainos yra du, o kartais ir tris kartus mažesnės nei Lietuvoje.

Tą patį galima pasakyti ir apie džiovintus grybus, vaistažoles, medų, miško uogas, kurių gausių išteklių rasite visoje Užkarpatėje.

Netoli Vengrijos pasienio įsikūrusios gyvenvietės laukuose pastebėjome dešimtis pūpsančių šiltnamių. Gidas paaiškino, kad šio kaimo žmonės augina tik vieną kultūrą – kopūstus.

Laimė spausti sūrius

Kauno rajono ūkininkai vis aktyviau plėtoja avininkystę, todėl juos domino Užkarpatės avių ūkiai, pieno perdirbimo įmonės. Viena tokių įsikūrusi Nižne Selišče kaime. Įmonės vadovas Petro Prigara pasakojo, kad tai – vienintelė sūrinė Ukrainoje, dirbanti pagal šveicarišką technologiją. „Per revoliuciją stovėjau Maidane. Po to grįžau namo ir supratau, kad turiu padėti savo krašto žmonėms. Taip atsirado šis kooperatyvas“, – pasakojo sūrinės direktorius.

Nižne Selišče sūrinė yra socialinis projektas: daugiau kaip 150 kaimo gyventojų tiekia įmonei pieną, už tai gauna išmokas, kurios yra nemaža paspirtis sparčiai senstančiai bendruomenei. Minimalus priduodamo pieno kiekis – trys litrai. Karvės minta tik kalnų pievų žole, todėl tenykštis pienas ir jo produktai – išskirtinės kokybės.

Sūrinėje dirba keturi žmonės. P. Prigara yra globalizacijos priešininkas, todėl savo sūrių prekybos centrams neatiduoda – prekiauja pagal užsakymus. Paklaustas, ar neketina plėsti gamybos, kooperatyvo vadovas atsakė: „Tikrai ne. Man visko užtenka, tik norėtųsi, kad šalia gyvenantys žmonės būtų laimingesni.“

Pagerbė tautos didvyrius

Netoli Chusto yra Užkarpatės žmonėms svarbi istorinė vieta – Raudonasis laukas. Po 1919 m. Paryžiaus taikos sutarties Užkarpatė pateko į Čekoslovakijos sudėtį. Tačiau 1939 metais, artėjant Antrajam pasauliniam karui, ją užpuolė Vengrija.

Nedideliame Chusto mieste susirinkę vietos lyderiai paskelbė Užkarpatės Ukrainos Respubliką, tačiau ji išsilaikė neilgai. Raudonajame lauke įvyko lemiamas mūšis, kuriame žuvo maždaug 200 nepriklausomybės gynėjų.

Šioje vietoje pastatytas memorialas, kuriame galvas nulenkė ir Kauno rajono delegacijos atstovai.

Po viešnagės Užkarpatėje autobusas su Kauno rajono delegacija patraukė Kijevo link. Kelionės tikslas – ne tik pamatyti Ukrainos sostinę, bet ir pagerbti ukrainiečių tautos didvyrius Maidano aikštėje.

Dirbs pakaunės ūkiuose

Persiritus Karpatų kalnus atsivėrė visai kitoks kraštovaizdis. „Tai bent laukai laukeliai!” – stebėjosi dešimtis kilometrų nusidriekusiomis plynėmis Babtų seniūnijos ūkininkas Alfredas Rinkevičius.

Kauno rajone laisvos žemės rasti sunku, be to, ji nuolat brangsta, o Ukrainoje žemės galima išsinuomoti milžiniškus plotus. Europos Sąjungos rinkos ukrainiečiams kol kas yra apribotos sienomis ir muitais, todėl integracija į Vakarų pasaulį yra jų strateginis tikslas.

„Ukrainiečius domina patirtis, kurią įgijome ES. Jie nori tobulinti valdymą ir greičiau įgyvendinti vakarietiškos demokratijos normas”, – teigė meras V. Makūnas.

Ukraina kol kas negali pasigirti dideliais atlyginimais, šalis sunkiai kovoja su korupcija ir nedarbu, todėl daug gyventojų ieško laimės svetur. Viena iš darbo paieškos vietų yra Lietuva.

Kauno rajone registruota logistikos įmonė „Hoptransa“ Ukrainoje jau įkūrė tris savo atstovybes ir įdarbino daugiau kaip 500 vairuotojų. Kompanijos vadovai džiaugiasi darbščiais ir pareigingais ukrainiečiais.

Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alvydas Rimdeika tvirtino, kad pakaunės ūkininkams taip pat reikia darbo rankų: mechanizatorių, melžėjų, pagalbinių darbininkų. Apie tai kalbėjo ir Audrius Banionis, Romas Majauskas, kiti ūkininkai.

Užhorodo apskrities ir Kauno rajono vadovai tarėsi, kaip spręsti šią problemą.

„Kartu su ūkininkų sąjungos ir darbo biržos vadovais ištirsime darbo jėgos poreikius, o ukrainiečiai atrinks darbuotojus. Bendradarbiavimo sutartis bus tam tikras garantas, kad atvykę žmonės jausis saugiai, jiems bus mokamas rinkos sąlygas atitinkantis atlyginimas“, – dėstė planą V. Makūnas.

Abi šalys taip pat sutarė tęsti vaikų vasaros stovyklas, skatinti investicijas ir turizmą.

Užkarpatės apskritis

Ankstyvoji Užkarpatės istorija susijusi su Panonija, kurios senieji gyventojai buvo keltai ir dakai. Nuo IV a. į regioną migravo slavai (baltieji kroatai).
• Bulgarijos caras Simeonas I (893–927) laikinai prisijungė Užkarpatę prie savo imperijos, bet vėliau Panoniją nusiaubė madjarai, kurie čia įtvirtino Vengrijos karalystę. Taip Užkarpatė tapo Vengrijos dalimi ir ja išliko iki pat XX a.
• Po I pasaulinio karo žlugus Austrijai-Vengrijai, 1918 m. Galicijos ukrainiečiai sukūrė Vakarų Ukrainos Liaudies Respubliką, prijungdami prie jos Užkarpatę bei šiaurės Bukoviną. Tačiau Užkarpatės žmonės nebuvo tikri dėl savo ateities. Dalis jų norėjo likti su Vengrija, kita dalis – jungtis prie Čekoslovakijos, o dar kiti siekė nepriklausomybės. Dėl ilgos kultūrinės izoliacijos nuo pagrindinių ukrainiečių žemių, jie buvo linkę save laikyti atskira tauta, rusinais.
• Po 1919 m. Paryžiaus taikos sutarties Užkarpatė atiteko Čekoslovakijai.
• 1939 m. Vokietijai užėmus Čekoslovakiją, Užkarpatė paskelbė nepriklausomybę kaip Karpatų Ukrainos Respublika, bet ją iš karto okupavo Vengrija.
• 1946 m. Užkarpatė prieš jos valią buvo inkorporuota į Ukrainos TSR, o rusinai pradėti traktuoti kaip ukrainiečiai.
• Šiuo metu maždaug 80 proc. gyventojų yra ukrainiečiai (dalis jų tebelaiko save rusinais), 12,1 proc. – vengrai, 2,6 proc. – rumunai. Iš viso apskrityje gyvena 1mln. 259 tūkst. gyventojų.