Ūkininkams išmokėta beveik tris kartus daugiau kompensacijų už pasėliams padarytą žalą

Covid-19 neturėjo neigiamos įtakos ūkininkų veiklai, tačiau didelį draudimo išmokų augimą lėmė siautėjusi gamta. Per šių metų derliaus sezoną tarptautinio savidraudos fondo filialas „VH Lietuva“ šalies ūkininkams išmokėjo 8,5 mln. eurų draudimo išmokų – 2,8 karto daugiau nei 2019 metais (3,03 mln.).

Lietuvos pasėlių savidraudos fondo pritraukta draudimo suma 2020 metais išaugo 32 proc. nuo 244,56 mln. iki 322,22 mln. eurų. Apdraustas plotas padidėjo 21 proc. iki 321,5 tūkst. hektarų – tai sudaro maždaug 20 proc. viso Lietuvoje draustino pasėlių ploto.

 „Vidurio Lietuvos regione net 30 proc. daugiau ūkininkų apsidraudė 2020 metų augalų vegetacijos laikotarpiui. Patobulintas apsaugos nuo stichinės sausros produktas paskatino pradėti sezoną kuo anksčiau, jau kovo pradžioje, ir tai lėmė daugumos ūkininkų ankstesnį apsisprendimą ne tik saugoti pasėlių plotus nuo sausros, bet ir nuo kitų vasaros rizikų“, - metus apžvelgia dr. Regina Romaneckienė.

Pasak jos, 2020 metai buvo išskirtiniai, o pavasaris prasidėjo audringai. Dėl paskelbtos pandemijos dar daugiau ūkininkų, dirbančių žemes Elektrėnų, Jonavos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kauno, Prienų, Širvintų, Trakų, Vilniaus, Kėdainių ir Raseinių rajonuose, įsijungė į savidraudos fondą. „Kauno regiono ūkininkai pirmieji susirūpino savo pasėlių apsauga ir apsidraudė anksčiau, nei prasidėjo pirmosios stiprios sniego spaudimo ir šalnos žalos žieminių rapsų laukuose“, - tvirtino  R. Romaneckienė.

 „2020-ieji ypatingi tuo, kad Lietuvos ūkininkai patyrė visų tipų rizikas – krušą, audras, liūtis, iššalimą, sausrą. Šiemet nuostolių patyrė ne tik pagrindinių Lietuvoje auginamų kultūrų – rapsų ir javų – augintojai, bet viso augalininkystės sektoriaus ūkininkai“, - metus apibendrina savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika.

Pasak jo, buvo pažeisti praktiškai visi draustini augalai, nuo javų, rapsų iki kukurūzų bei lubinų, o prieš derliaus nuėmimą kruša kai kuriose vietose iškūlė net po 100 proc. derliaus.

Lietuvos vyriausybė skatina žemdirbius saugoti pasėlius nuo meteorologinių reiškinių ir prisideda kompensuodama dalį draudimo įmokų Europos Sąjungos ir valstybės lėšomis.