Ūkininkai aptarė melioracijos planus ir žvėrių daromą žalą

Dalyvaujant žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui, išplėstiniame Kauno rajono ūkininkų sąjungos susirinkime aptartos aktualijos, pristatyti du Kauno rajono savivaldybės inicijuoti ir analogų Lietuvoje neturintys projektai: „Kauno rajono savivaldybės melioracijos statinių atnaujinimo planas“ ir „Laukinių gyvūnų daromos žalos vertinimas“.

Abu projektai atliepia pakaunės žemdirbių problemas ir leistų jas spręsti. Tai dar kartą liudija gilų savivaldybės vadovų suvokimą apie šio sektoriaus svarbą ir norą jam padėti.

Diskusija dėl žvėrelių

Daugiausiai sueigoje diskutuota apie laukinių gyvūnų pasėliams daromą žalą. Valstybinės miškų urėdijos (VMU) generalinis direktorius Valdas Kaubrė tvirtino, kad Karalgirio masyvo komerciniuose medžioklės plotuose sumedžiotų žvėrių limitas, palyginti su 2019 m., padidintas tris kartus, o žvėrims atitraukti nuo ūkininkų pasėlių užsėti pašariniai laukeliai.

Vis dėlto Babtų seniūnijos ūkininkas Juozas Staliūnas, kurio valdos ribojasi su komerciniais medžioklės plotais, pastebėjo, kad po pandemijos elnių banda dramatiškai padidėjo.

Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius pabrėžė: nė vienam medžiotojų būreliui Kauno rajono ūkininkai pretenzijų neturi, problemų dėl žalų kyla tik su VMU.

Kad trūksta susikalbėjimo tarp institucijų, pastebėjo ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos prezidentas Virginijus Kantauskas. Jo žodžiais, žvėrių medžiojimo limito nustatymo metodika yra ginčytina, koks jis, turėtų spręsti patys medžiotojų būreliai. „Žvėrių turi būti gamtoje, bet jie negali atimti žmogaus turto“, – pabrėžė V. Kantauskas.

Kadangi su Karalgirio masyvo komerciniais medžioklės plotais ribojasi tik šešių ūkininkų valdos, M. Maciulevičius pasiūlė diskusiją perkelti vėlesniam laikui į siauresnį dalyvių ratą ir pabrėžė, kad dialogas turi tęstis.

Panaudojo dirbtinį intelektą

Atsižvelgdama į susidariusią situaciją, Kauno rajono savivaldybė inicijavo projektą „Laukinių gyvūnų daromos žalos vertinimas“. Jį pristatydamas susirinkusiems žemdirbiams, bendrovės „Agrodronas“ vadovas Mindaugas Dorelis sakė, kad sukurtas metodas leidžia identifikuoti ir tiksliai paskaičiuoti žvėrių pažeistą plotą eliminuojant žmogiškąjį faktorių. Metodo kol kas taikyti negalima, pirmiausia reikia išleisti naują arba papildyti seną žemės ūkio ministro įsakymą „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos“. Mat nauja metodika, paremta šiuolaikinėmis priemonėmis: dirbtinio intelekto (DI) pagrindu sukurtais algoritmais ir dronų vaizdų informacija, o dronai ir DI nėra įteisinti tokiai veiklai.

Pasak Kauno rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjo, vykdančio administracijos direktoriaus pavaduotojo funkcijas Tomo Didžiulio, norint išvystyti produktą, kad jis duotų maksimalų rezultatą ir jį būtų galima naudoti visose šalies savivaldybėse, kurios turi komisijas, reikia nemažų investicijų: brangiai kainuoja programavimo darbai, lėšų pareikalautų bendro mokslininkų ir agronomų darbo apmokėjimas.

„Tai turėtų būti ministerijų lygmens produktas arba paslaugą galėtų teikti verslas. Per metus VMU vien Kauno rajono žemdirbiams sumoka 60-70 tūkst. eurų žalų. Susumavus ir kitose savivaldybėse išmokėtas sumas ir jas skyrus produktui išvystyti bei metodikai pakeisti, gerokai palengvėtų komisijų darbas, padidėtų tikslumas, sumažėtų ginčų. Kitas variantas – to galėtų imtis verslas ir investuotas lėšas susigrąžinti teikdamas paslaugą“, – samprotavo T. Didžiulis.

Pristatė naują variantą

Žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis jau antrą kartą pakaunės ūkininkams pristatė Melioracijos fondo steigimo ir naudojimo principus ir perspektyvas. Birželio 2 dieną pateiktas variantas, kuriame atsižvelgta į anksčiau pateiktus pakaunės ūkininkų siūlymus, pasak viceministro, tikėtina, – galutinis. Jis gerokai skiriasi nuo pirmojo varianto – dabar siūloma Melioracijos fondą steigti savivaldybių lygmeniu.

Tokiam variantui pritarė ir ūkininkai, ir Kauno rajono savivaldybės vadovai. „Savivaldybės teritorijoje surinktos įmokos turi likti ir būti paskirstytos toje teritorijoje. Taip būtų užtikrintas skaidrus lėšų panaudojimas“, –  įsitikinęs Kauno rajono vicemeras Antanas Nesteckis.

D.Dudutis pabrėžė: melioracijos gelbėjimo planas – būtinas. Šiuo metu šalyje melioracijos statinių nusidėvėjimas siekia 75 proc. ir kasmet padidėja po 1 proc. „Tikėtina, kad po 25 metų nusidėvėjimas bus 100 proc., o melioracijos sistemos nustos egzistuoti“, – prognozavo viceministras.

Dar iškalbingesni yra kiti skaičiai: dėl pasenusios ir neveikiančios melioracijos Lietuva kasmet praranda nuo 4,5 iki 8,5 milijardų eurų. Ši suma – tik už pirminę negautą produkciją be pridėtinės vertės.

Parengė atnaujinimo planą

Kol ši Vyriausybės iniciatyva dar laukia palaiminimo, Kauno rajono savivaldybė parengė „Kauno rajono savivaldybės melioracijos statinių atnaujinimo planą“. A. Nesteckis pabrėžė, kad dėl neveikiančių melioracijos sistemų kenčia ne tik žemdirbiai, bet ir namų valdų savininkai.

„Melioracinių statinių atnaujinimo planas“ – unikalus strateginis, su perspektyva į ateitį dokumentas. Jis pagal numatytus etapus leis spręsti pakaunėje susidariusią problemą. Kauno rajono savivaldybė kasmet iš biudžeto ketina prisidėti prie projektų kofinansavimo. Galėsime panaudoti valstybės skiriamas, konsoliduoti asocijuotų struktūrų lėšas bei ieškoti kitų finansinių šaltinių. Teikiant paraiškas, parengtas dokumentas bus svariu argumentu gauti lėšų“, – tvirtino A. Nesteckis.

Planą pristačiusi bendrovės „Generalis“ direktorė Dalia Leliukienė susirinkusius informavo, kad jį rengiant pakaunėje drono pagalba patikrinta beveik 43 km griovių, 20 sudėtingiausių, neaiškios būklės vietų, 57 pralaidos ir tiltai, 474 žiočių grioviuose būklė, parengta griovių ir pralaidų deformacijų santrauka ir ji pateikta elektroninė forma DWG formatu.

Skaičiuojama, kad sutvarkyti 24-ių kadastro vietovių blogos būklės melioracijos statinius žemės ūkio paskirties teritorijose dabartinėmis kainomis atsieitų apie 38,5 mln. eurų. Kadangi 2021-2027 m. ES finansavimo periodo lėšų įsisavinimas galimas iki 2029 m. rugsėjo 30 d., Kauno rajono savivaldybės melioracijos statinių atnaujinimo planas išdėstytas 2023-2029 m. laikotarpiui. Per jį Kauno rajono savivaldybėje būtų sutvarkyti melioracijos statiniai 16-oje kadastro vietovių iš vertintų 24-rių. Esant galimybėms arba vėlesniu periodu (nuo 2030 metų), būtų tvarkomi melioracijos statiniai likusiose 8-iose kadastro vietovėse.

Teksto autorius: Vilma Kasperavičienė, „Kauno diena“

Regimanto Zakšensko nuotr.

Šio straipsnio publikuoti be „Kauno dienos“ leidimo negalima