Turtingas ir išskirtinis kultūros paveldas pakaunėje rūpestingai saugomas

Kauno rajono savivaldybė kasmet skiria lėšų kultūros paveldui išsaugoti ir tvarkyti, vykdo valstybės saugomų kultūros paveldo objektų stebėseną, įvertina būklės pokyčius. Šiemet nauja yra tai, kad savivaldybė pradės inventorizuoti pakaunės kultūros vertybes. „Kauno diena“ pasidomėjo, kokie paveldosaugos darbai suplanuoti 2022-aisiais.

Fontanas atspindės pastatus

Dabar tvarkoma Raudondvario dvaro pietų oficina, darbus žadama užbaigti iki vasaros pabaigos. „Šiuo metu vyksta darbai pastato viduje: lupamos senos grindys, atkasamas rūsys, archeologai tikrina, kur buvo perdangos. Išvalius palėpes, paaiškėjo, kur reikia sutvirtinti perdangas. Praktiškai tai, ką reikėjo išimti, išėmėme, matome, kas atsidengė, jau pradėtos vežti naujos statybinės medžiagos. Galima sakyti, kad darbai persivertė į antrą pusę. Labai norime prikelti pastatą naujam gyvenimui. Skubame, nes laiko nedaug“, – pasakojo Raudondvario dvaro direktorė Snieguolė Navickienė.

Anksčiau buvo numatyta, kad į atnaujintą pietų oficiną persikels Kauno rajono muziejaus administracija ir jo fondai. Dabar situacija šiek tiek keičiasi, čia turėtų įsikurti Civilinės metrikacijos skyrius su archyvu, buvusioje oficinoje numatoma registruoti santuokas, išduoti naujagimių kraitelį, registruoti gimimo ir mirties atvejus. „Mums trūksta kabinetinių erdvių, norime, kad pilis atlaisvėtų, tuomet galėtume surengti daugiau ekspozicijų. Tikriausiai dalis patalpų tam ir tarnaus“, – sakė S.Navickienė.

Atšilus orams, Raudondvario dvaro sodyboje prasidės fontano įrengimo darbai, projektas su Kultūros pavaldo departamentu jau suderintas. „Ekspertai ir paveldosaugininkai pripažįsta: jei parką projektuodavo italai, fontanas jame visuomet būdavo. Tiesa, mes pasirinkome įdomesnį sprendimą, o ne tradicinį itališką fontaną su skulptūromis. Tai bus šiuolaikinis veidrodinis apie 3 m skersmens ritulys, kuriame atsispindės istoriniai pastatai“, – sumanymą atskleidė įstaigos vadovė.

Aplink fontaną bus sutvarkyti takeliai, atnaujinta veja. „Ant pievos bus galima statyti staliukus, tai leis šiek tiek prasiplėsti restoranui, nes situacija vis dar tokia, kad daug kas turi būti daroma lauke, todėl ir lauko zonų turi būti daugiau“, – teigė Raudondvario dvaro direktorė.

Įtiks išlepintiems lankytojams

Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas pabrėžė, kad abiejuose objektuose – A. ir J.Juškų etninės kultūros muziejuje ir Tado Ivanausko sodyboje suplanuoti darbai yra svarbūs ne tik Kauno rajono bendruomenei, bet ir visai Lietuvai.

Kauno rajono savivaldybė rengia A. ir J.Juškų etninės kultūros muziejaus pastato atnaujinimo techninį projektą. Pagal jį bus atidalytos muziejaus ir tarnybinio buto muziejininkui erdvės. „Tai turėtų suteikti naują kokybę pastatui ir muziejaus veikloms. Bus rekonstruota katilinė, pastato rūsyje atsiras sanitarinis mazgas, kad lankytojams atvykus į muziejų nereikėtų galvoti apie kokius nors nepatogumus. Mes jau esame išlepę, visuomenės požiūris keičiasi, galų gale privalome paisyti tam tikrų standartų. Kai nėra tam tikrų patogumų, muziejus praranda dalį savo vertės. Sanitarinių sąlygų pakeitimai ir tarnybinio buto suformavimas prie muziejaus pastato bus vienas iš įdomesnių paveldosaugos sprendinių pakaunėje“, – įsitikinęs Z.Kalesinskas.

Uždės naują kepurę

Obelynėje suplanuota parengti pagrindinio Tado Ivanausko gyvenamojo pastato techninį projektą ir darbų pradžia. Numatyta pakeisti stogo dangą ir laiko pažeistas stogo konstrukcijas, sutvirtinti pamatus, įrengti hidroizoliaciją, suremontuoti sienas.

„Šie darbai svarbūs ne tik vizualiai, bet ir techniškai pastatas yra gerokai nugyventas, stogo danga apgailėtinos būklės, akivaizdžiai nutriušusi, joje jau atsiranda kiaurymių. Bus uždėta gera nauja kepurė ant istorinio gyvenamojo namo. Sienos taip pat įgaus pirmapradį vaizdą, kuris šiuo metu yra pakitęs, nes tinkui buvo suteikta faktūra, nudažyta kita spalva. Rudenėjant Tado Ivanausko sodyba-memorialinis muziejus lankytojus pasitiks visiškai atnaujintas ir autentiškos išvaizdos“, – pažadėjo Kauno rajono muziejaus direktorius.

Kadangi Obelynė vis populiaresnė tarp lankytojų, skubama įrengti takus, kad net ir lyjant būtų galima pasivaikščioti parke. „Architektė Violeta Beigienė yra parengusi projektą, pagal jį sukursime patrauklią aplinką lankytojams negriaudami senųjų takų ir pievučių struktūros. Manau, kad ne vien man labai svarbu, kad Obelynė netaptų urbanizuota vietove“, – sakė Z.Kalesinskas.

Panoramas atvers piliakalniai

Kauno rajone yra net 24 piliakalniai, du iš jų – Pyplių ir Pakalniškių – sutvarkyti kompleksiškai, kiti taip pat kruopščiai prižiūrimi. Šiais metais planuojama tvarkyti Jadagonių piliakalnį.

Darbai bus tęsiami ant Lantainių piliakalnio. Pernai spėta pašalinti menkaverčius želdinius šiauriniame šlaite, užbaigti pirmojo pakilimo laiptus į piliakalnį nuo kelio Kaunas–Šėta.

Šiemet numatyta įrengti likusią piliakalnio laiptų dalį. Čia dar reikės suformuoti projekte numatytus takus ir mažosios architektūros objektus: ugniavietę, dviračių stovus. Tikimasi, kad, įrengus naujus laiptus, šį kultūros paveldo objektą bus galima pasiekti gerokai patogiau, o atsivėrę vaizdai sužavės dar daugiau lankytojų.

Dėmesys Holokausto vietoms

Kaip ir kasmet, daug dėmesio bus skiriama Holokausto vietoms. „Su Babtų seniūnija planuojame atnaujinti Babtų Vandžiogalos žydų žudynių vietos memorialą. Kadangi tai miško teritorija, šlaitas, laukia labai sudėtingi darbai“, – sakė Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vyr. specialistė Eglė Knygauskaitė-Liakienė.

Numatyta atnaujinti želdinius ir sutvarkyti paminklą Zapyškio žydų žudynių vietos memorialo teritorijoje. „Žadame sutvarkyti ir Zapyškio senųjų žydų kapinių teritoriją, įrengti naują tvorą, genėti savaiminius želdinius, juos šalinti, kiek leidžia žydų palaidojimo vietų tvarkymo reglamentas“, – darbus vardijo Urbanistikos skyriaus vyr. specialistė.

Komentaras

Diana Varnaitė, ilgametė paveldosaugininkė

Kauno rajonas pelnytai gali didžiuotis turtingu ir išskirtiniu kultūros paveldu, kuris sudaro svarbią mūsų tapatybės dalį ir atspindi šio unikalaus krašto savastį. Ilgametė mano patirtis liudija, kad Kauno rajono savivaldybė jaučia didelę atsakomybę už istorinio palikimo išsaugojimą, geba sumaniai pritaikyti paveldo objektus šiandienos visuomenės poreikiams, aktyviai plėtoja turizmą.

Kauno rajono savivaldybės pastangomis atgaivinami iškiliausi paveldo pastatai, archeologijos paminklai, įamžinami istoriniai įvykiai ir Lietuvai nusipelniusios asmenybės, prižiūrimi Holokausto aukų kapai, prisidedama apie sakralinių pastatų apsaugos, įrengiamos nuorodos, patraukliai tvarkomos viešos erdvės, skatinama istorinės atminties įprasminimo sklaida.

Anksčiau nuveikti darbai ir artimiausi Kauno rajono savivaldybės planai skirti lėšų ir tvarkyti Raudondvario dvaro pietų oficiną ir svirną, Tado Ivanausko sodybą Obelynėje, A. ir J.Juškų etninės kultūros muziejų, Čekiškės buvusią žydų sinagogą, Panevėžiuko Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčią, Jadagonių piliakalnį rodo nuoseklumą, pagarbų ir kompleksišką požiūrį į buvusių kartų mums perduoto paveldo puoselėjimą. Džiugina ir tai, kad prie istorinės atminties išsaugojimo aktyviai prisideda vietos bendruomenės, jaunimas.

Kauno rajono savivaldybė didelį dėmesį skiria Holokausto aukų atminimui, 2022 m. planuose – Holokausto aukų kapaviečių atnaujinimo darbai Kluoniškių, Dievogalos, Rinkūnų kaimuose ir Jagintų miške.

Vasaris ir kovas – tai laikas, kai švenčiame Lietuvos valstybės atkūrimo ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šventes. Kauno rajone apstu vietų, kurios primena Lietuvos nepriklausomybės kūrėjus ir gynėjus: Juozo Lukšos-Daumanto gimnazija ir muziejus Garliavoje, „ab“ spaustuvė Domeikavos seniūnijoje, 1991 m. sausio 13 d. įvykius menančios Juragių ir Sitkūnų radijo stotys, kompozitoriaus, choro dirigento Juozo Naujalio gimtinės vieta ir ekspozicija Raudondvaryje. Prižiūrimas Kauno rajono Paštuvos kapinėse palaidoto Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Jono Vailokaičio kapas. Įamžintas Lietuvos laisvės armijos įkūrėjo Kazio Veverskio atminimas. Visur juntamas Kauno rajono savivaldybės dėmesys.

Per pastaruosius keliolika metų Kauno rajonas sukūrė sėkmės istoriją, kuri tęsiasi, atveria naujų galimybių ir iš kurios pravartu pasimokyti. Už nuoseklumą, ilgalaikį matymą, už rūpinimąsi kultūros paveldo atgaivinimu norėtųsi padėkoti Kauno rajono merui Valerijui Makūnui, jo komandai ir visiems žmonėms, kurie prisideda prie to, kad gyventume santarvėje su praeitimi, vienas su kitu, kad praturtintume savo dvasią ir viltingai žvelgtume į ateitį.

Teksto autorius: Vilma Kasperavičienė, „Kauno diena“

Šio straipsnio publikuoti be „Kauno dienos“ leidimo negalima