Lietuvių tauta prisimena: minimos 81-osios tremties metinės

Birželio 14-oji lietuvių tautai liūdna diena – šiandien minime Gedulo ir vilties dieną. Lygiai prieš 81 metus prasidėjo masiniai gyventojų trėmimai į Sibirą.

Prisiminti šiuos skaudžius įvykius šiandien yra dar sunkiau, juk netoli mūsų valstybės sienos, Ukrainoje, vyksta karas. Nuo okupantų rankos žūsta nekalti žmonės, saugodami savo ir vaikų gyvybes gyventojai priversti palikti savo tėvynę, o kiti – ištremiami.

Pažymėdami 1941 m. birželio trėmimų siaubą Kauno rajone, Garliavos Krizių centro kieme vyko tradicinė atminimo akcija „Ištark. Išgirsk. Išsaugok“. Čia mokiniai iš visų Garliavos mokyklų skaitė ištremtų ir tremtyje mirusių ar po Stalino mirties į tėvynę grįžusių tremtinių pavardes ir jų likimus.

Rusų vykdyto genocido aukų atvyko pagerbti ir Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

„Ši diena mums primena, kokius tragiškus įvykius teko iškęsti Lietuvai ir jos žmonėms. Per kelias savaites iš mūsų krašto buvo ištremta apie 18 tūkst. gyventojų.  Žmonės buvo tremiami krovininių traukinių vagonuose. Daugelis iš jų taip ir negrįžo iš Sibiro, liko ten. Prisimename ir pagerbiame juos šiandien“, – kalbėjo meras.

V.Makūnas vylėsi, kad tokie tragiški įvykiai daugiau niekada nepasikartos Lietuvos istorijoje.

Meras kartu su Garliavos seniūne Nijole Tarvydiene ir Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos direktoriumi Vidmantu Vitkausku prie Krizių centro kiemelyje esančio paminklo tremtiniams ir čia niekintiems partizanams padėjo vainiką.

„Ši vieta aplaistyta lietuvių krauju. Kažkada čia buvo stribų būstinė. Okupantai dažnai kieme palikdavo nužudytų lietuvių kūnus, taip norėdami dar labiau paniekinti lietuvių tautą“, – pasakojo Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos direktorius V. Vitkauskas.

Savivaldybės vadovas nuvyko ir į Jonučių kapines, kur uždegė žvakeles ir padėjo gėlių prie Lietuvos partizanų ir sovietinio teroro aukų kapo.

Per šią okupaciją įkalinta ir ištremta 280 tūkst. Lietuvos piliečių, iš jų 150 tūkst. – politiniai kaliniai, partizanai, kurie buvo įkalinti priverčiamojo darbo stovyklose Gulaguose. Daugiausia žmonių išvežta į Irkutsko sritį ir Krasnojarsko kraštą, taip pat Novosibirsko sritį, Kazachstaną.

Lietuvos gyventojų areštai ir trėmimai prasidėjo 1940 m., iškart po Lietuvos okupacijos. 1941 m. birželio 14–22 dienomis įvykdyta viena didžiausių masinio trėmimo programų Lietuvos istorijoje – per keletą dienų iš Lietuvos išvežta apie 18 tūkst. gyventojų. Trėmimai buvo vykdomi iki 1952 m.