Naujam vedėjui labiausiai knieti parengti melioracijos strategiją

Veiklus ir energingas – taip pakaunės žemdirbiai apibūdina Tomą Didžiulį, Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriui vadovaujantį vos du mėnesiai.

– Ar jau spėjote susipažinti su skyriaus funkcijomis?

 – Du mėnesiai nėra ilgas laikotarpis į viską įsigilinti ir perprasti, tačiau su funkcijomis ir pagrindiniais iššūkiais tikrai susipažinau. Be to, greičiau įsitraukti į darbus man labai padeda patyrusi komanda ir kompetentingų kolegų patarimai.

Funkcijų padaugėjo

– Kokias funkcijas vykdo skyrius? Kokia problema žemės ūkio srityje pakaunėje yra aštriausia?

– Skyriaus funkcijų yra tikrai nemažai, tačiau galėčiau išskirti tris pagrindines: melioracija, žemės ūkis ir kaimo plėtra. Kaip ir visoje Lietuvoje, didžiausi iššūkiai yra susiję su melioracija, kurios būklė daro nemažą įtaką ūkininkų laukams ir derliui. Kauno rajone yra daugiau kaip 1 tūkst. km melioracijos griovių, kai kurių jų nusidėvėjimas – didžiulis. Kaip visa tai atnaujinti, sprendimo būdų ir galimybių turime ieškoti visi: savivaldybė, ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės.

– Jums vadovaujant prisidėjo ir kaimo plėtra. Ar šios sritys siejasi tarpusavyje?

– Sakyčiau, abi sritys yra ne tik glaudžiai susijusios, bet ir papildo viena kitą, nes juk kaimo plėtra susijusi su kaimo gyventojų gyvenimo kokybės gerinimu, taip pat bendruomeninių ryšių tobulinimu, siekiant užtikrinti ekonominę ir socialinę sanglaudą, darbo vietų kūrimu kaimo vietovėse, kraštovaizdžio bei gamtinės aplinkos saugojimu ir puoselėjimu. Ši sritis man yra išties artima, nes anksčiau teko dirbti su Vietos veiklos grupėmis, kaimo bendruomenėmis, rengti ir įgyvendinti projektus pagal Kaimo plėtros programos priemones.

Geras kraštas ūkininkauti

– Kaip apibūdintumėte Kauno rajono žemės ūkį?

– Kauno rajone sąlygos verstis žemės ūkiu yra labai geros, nes žemės našumo balas – vienas didžiausių šalyje, o žemės ūkio naudmenos užima daugiau kaip pusę rajono teritorijos. Vidutinis Lietuvos žemės našumo balas yra 39,8, o pakaunėje jis siekia 48,0. Kauno rajoną tikrai galima vadinti žemės ūkio kraštu. Čia dominuoja smulkūs, iki 5 ha, ūkininkų ūkiai, ir jie sudaro 85 proc., tačiau pastaruoju metu rajone, kaip ir šalyje, ūkininkų ūkiai stambėja. Kauno rajone yra nemažai stambių ūkių, dirbančių 2 tūkst. ha žemės ir didelių žemės ūkio bendrovių. Tai lyderiai ir stiprūs rinkos žaidėjai netgi Lietuvos mastu. Iš viso priskaičiuojama 3,2 tūkst. ūkininkų, kurie dirba daugiau kaip 65 tūkst. ha žemės.

Pakaunėje labiau nei šalyje ir apskrityje plėtojama augalininkystė, tačiau gyvulininkystės ūkių, kaip ir Lietuvoje, mažėja.

Nepaisant sparčios urbanizacijos, Kauno rajonas yra palanki vieta ūkininkauti. Naujų gyvenamųjų namų kvartalų plėtra vykdoma priemiestinėse teritorijose, o ūkininkaujama – nutolusiose.

– Ar jau spėjote susipažinti su pakaunės ūkininkais?

– Kartu su Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininke Genute Staliūniene iki karantino paskelbimo aplankėme nemažai stambių ir mažesnių ūkių, žemės ūkio bendrovių. Iš pirmų lūpų išgirdau jų lūkesčius, aptarėme pagrindines problemas.

Kauno rajone – visą gyvenimą

– Kokios jūsų sąsajos su Kauno rajonu?

– Gimiau ir augau Kauno rajone, Akademijos miestelyje.

– Ką esate baigęs?

– Esu Lietuvos žemės ūkio universiteto absolventas, baigęs ekonomikos bakalauro studijas, taip pat esu įgijęs ekonomikos magistro laipsnį.

– Ką veikėte iki tapdamas Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėju?

– 10 metų dirbau Žemės ūkio ministerijai pavaldžiose įstaigose, buvau ir specialistu, ir skyriaus vedėju, ir direktoriaus pavaduotoju. Turiu vadybinio darbo patirties, taip pat teko prisidėti prie ES finansuojamų projektų rengimo, įgyvendinimo ir administravimo.

– Kas lėmė jūsų apsisprendimą dalyvauti konkurse?

– Naujų iššūkių ieškojimas bei noras pritaikyti savo žinias ir gebėjimus. Kiekvienas konkursas išstumia iš komforto zonos, nes jam tenka ruoštis, gilinti žinias, prisiminti primirštus dalykus, pastudijuoti naujas sritis.

– Kokie jūsų siekiai ir lūkesčiai einant šias pareigas?

– Labai norėtųsi parengti 5–10 metų Kauno rajono melioracijos strategiją, kad turėdami aiškią kryptį, galėtume etapais pagerinti melioracijos padėtį pakaunėje. Taip pat priartinti mūsų skyriaus teikiamas paslaugas arčiau gyventojų, kiek įmanoma daugiau skyriaus vykdomų funkcijų ir paslaugų teikti elektroniniu būdu, suformuoti mobilias žemės ūkio specialistų ir bendruomeninių konsultantų komandas, kurios galėtų nuvykti pas Kauno rajono gyventojus ir padėtų išsispręsti jiems rūpimus klausimus vietoje. Ir dabar, esant poreikiui, specialistai vyksta pas ūkininkus, padeda spręsti kilusias problemas.

Teksto autorius: Vilma Kasperavičienė, „Kauno diena“