Šv. Jono atlaiduose – dramatiškos gaidos Ukrainos karo aukoms

„Amžina šviesa Ukrainos didvyriams. Tegyvuoja laisvė!“, – šie dirigento Christiano Frattimos (Italija) žodžiai nuskambėjo visiškoje tyloje, pasibaigus koncertui Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios šventoriuje.

Nors Šv. Jono Krikštytojo atlaidai – džiugi šventė, tačiau šį kartą juose skambėjo vienas dramatiškiausių Wolfgango Amadeus Mozarto kūrinių „Requiem“. Renginio vedėjas aktorius Egidijus Stancikas pabrėžė, kad įsileisti į širdį gėlos privertė pasaulį sukrėtęs karas Ukrainoje.

„Šiandien mėgaujamės ilgiausia diena ir buvimu kartu. Tačiau greta šviesos visada yra tamsa. Mūsų broliai ir sesės Ukrainoje kiekvieną dieną kovoja už laisvę – savo ir visos Europos. Tūkstančiai jų jau iškeliavo į Amžinybę, todėl mintimis ir maldose esame kartu su Ukraina“, – kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Atlaidai prasidėjo Šv. Mišiomis, kurioms vadovavo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Bendruomenė plojimais pasitiko vyskupystės 25-metį švenčiantį dvasininką. Kauno rajono savivaldybės vadovai šia proga jam įteikė liaudies meistro Adolfo Teresiaus išdrožtą angelo skulptūrėlę. Vėliau Zapyškio seniūnas Sigitas Imbrasas vainikavo parapijos Jonus, Janinas ir Jones, tarp kurių Jonas Peima jau atšventė 95-ąjį gimtadienį.

Lietuviški Joninių papročiai ypač sudomino svečius – Japonijos ambasadorių Ozaki Tetsu su žmona Ozaki Harumi, kurie mielai dalyvavo bendruomenės agapėje, apžiūrėjo Romualdo Požerskio fotografijų parodą „Atlaidai“, taip pat kartu su visais pynė apsauginį tinklą Ukrainos gynėjams.

Po pertraukėlės Nemuno slėnyje nuaidėjo pirmieji W. A. Mozarto „Requiem“ garsai. Šiam įstabiam kūriniui atlikti buvo pasitelktos įspūdingos tarptautinės pajėgos: Kauno miesto simfoninis orkestras ir Kauno valstybinis choras (vadovas Robertas Šervenikas), solistai Aistė Pilibavičiūtė (sopranas, Lietuva), Mae Hayashi (kontraltas, Japonija), Imanolas Laura (tenoras, Ispanija), Kšištofas Bondarenko (bosas, Ukraina), dirigentas Christianas Frattima (Italija).

„Requiem“ atlikę menininkai tvirtino, kad W. A. Mozarto kūrinyje, greta neišvengiamos mirties perspektyvos, visą laiką juntama pro atsiveriantį amžinybės langą spindinti šviesa. Net ir nuskambėjus finalinei opuso daliai „Lux aeterna“, ši amžinybės šviesa ir toliau šviečia tyloje, teikdama paguodą ir viltį. Kaip tik šito labiausiai reikia Ukrainos žmonėms ir visam į sumaištį panirusiam pasauliui.