Bendras tikslas – sumažinti ilgalaikį nedarbą

Gyventojų užimtumo problemos, ilgalaikis nedarbas ir jo priežastys – šias ir daugiau temų aptarė Kauno rajono savivaldybėje apsilankę Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkė Judita Stankienė ir Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento direktorius Tautvydas Bielozarevičius.

„Kauno rajono savivaldybė kasmet stipriai auga, esame jauna savivaldybė, tad nenuostabu, kad demografinis šuolis atneša ir rūpesčių. Labiausiai neramina nemažas ilgalaikių bedarbių skaičius, beveik 1,4 tūkst.“, – teigė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Užimtumo tarnybos 2023 m. liepos 1 d. duomenimis, Lietuvoje registruoto nedarbo rodiklis yra 8,1 proc., Kauno apskrityje – 8,9 proc., o Kauno rajone – 8,8 proc.

Nemažėjanti bedarbių statistika neramina ir Kauno apskrities VMI viršininkę: „turime ieškoti priežasčių ir daugiau galimybių, kaip padėti žmonėms grįžti į darbo rinką“.

Anot T. Bielozarevičiaus, ilgalaikio nedarbo priežasčių yra daug – tai žemas išsilavinimo lygis, nepakankama patirtis, specialieji poreikiai, pasyvus gyvenimo būdas ir žalingi įpročiai, artimųjų slauga, įsiskolinimai, motyvacijos, socialinių įgūdžių ir mobilumo stoka. Be to, socialinių pašalpų gavėjai nėra suinteresuoti konkuruoti darbo rinkoje ir daugiau dirbti, taip pat nenori mokytis ar įgyti kvalifikaciją.

„Kauno rajonas nėra išskirtinė savivaldybė šiuo klausimu, nedarbo lygis panašus ir kituose regionuose. Sudėtingiausia yra pasienio savivaldybėse. Mes aktyviai dirbame Kauno rajono seniūnijose, matome problemas, kodėl žmonės nenori dirbti. Dauguma ilgalaikių bedarbių renkasi gauti pašalpas, o ne dirbti“, – tvirtino Užimtumo tarnybos atstovas.

„Turime pripažinti, kad pakeisti dalies ilgalaikių bedarbių nuomonės mums nepavyks – jie tiesiog nenori ir nedirbs, bet turime padėti kitiems, kurie nori pokyčių gyvenime, tik nežino, nuo ko pradėti“, – įsitikinęs meras.

Pasitarimo metu buvo nuspręsta susisteminti ilgalaikių bedarbių sąrašą į tikslines grupes, pagal priežastis, kodėl jie nedirba ir neieško darbo, tai leistų išgryninti sąrašą asmenų, kuriems reikalinga konkreti pagalba.

Tarnybų atstovai kartu su savivaldybe susitarė dar aktyviau bendradarbiauti, rengti įvairius informacinius seminarus ilgalaikiams bedarbiams, pristatyti jiems visas programas, papasakoti, kokios pagalbos gali sulaukti iš tarnybų ir savivaldos. Taip pat aktyviau dirbti kartu su seniūnais, kurie yra arčiausiai žmonių, juos pažįsta ir žino jų problemas.