Savivaldybė pakaunėje rengiasi iš esmės spręsti susisiekimo problemas

Beveik 1,5 tūkst. kv. km plote išsidėsčiusį Kauno rajoną vagoja tankus kelių tinklas: kerta „Via Baltica“, magistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, driekiasi 563 km valstybinės ir 1 742 km vietinės reikšmės kelių. Srautams įtakos turi ir Karmėlavoje esantis tarptautinis oro uostas, netoli jo plėtojama laisvoji ekonominė zona (LEZ), priemiestinėse seniūnijose sparčiai dygstantys gyvenamieji kvartalai. Siekdama užtikrinti darnią susisiekimo komunikacijų infrastruktūros plėtrą, Kauno rajono savivaldybė užsakė Kelių tinklo specialųjį planą. Jį per aštuoniolika mėnesių turėtų parengti bendrovė „Plentprojektas“.

Keliama daug užduočių

Pasak Kauno rajono mero pavaduotojo Antano Nesteckio, plano rengėjams keliama daugiau uždavinių. Jie privalės inventorizuoti esamą Kauno rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklą, pagerinti junglumą kelių transportu tarp gyvenamųjų vietovių, sudarant sąlygas daugiarūšėms kelionėms ir darniam Kauno rajono ir kitų savivaldybių gyventojų mobilumui.

Ne mažiau svarbios užduotys – identifikuoti esamą rajono susisiekimo infrastruktūrą, problemines situacijas, probleminius arealus ir pasiūlyti sprendimus šioms situacijoms švelninti ir išspręsti; urbanizuotose teritorijose nustatyti vietinės reikšmės kelių plėtros poreikį gyvenamosioms teritorijoms pasiekti ar apvažiuoti.

Kelių tinklo specialiojo plano rengėjai privalės įvertinti naujų reikšmingų susisiekimo objektų plėtros perspektyvas rajono teritorijoje, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, numatyti susisiekimo komunikacijų infrastruktūros ir jos vystymui reikalingų teritorijų apsaugos zonas, įvertinti vietinės reikšmės kelių poreikį susijungti su valstybinės reikšmės keliais ir pateikti siūlymų šių kelių sankirtų vietoms, jei bus toks poreikis. Turės numatyti susisiekimo komunikacijų objektų statybai reikalingas (rezervuotinas) teritorijas ir sudaryti prielaidas sklandžiai šių objektų plėtrai.

„Kauno rajonas yra viena labiausiai urbanizuojamų teritorijų ir urbanizacija vyksta labai sparčiai. Pastebime, kad dar yra nuo 2002 m. galiojančių kvartalų detaliųjų planų, vieni kvartalai buvo statomi, šalia jų – dar kiti, situacija ir transporto srautai šiandien iš esmės pasikeitę. Todėl būtina kelių tinklą sudėlioti taip, kad būtų galima patekti į visus kvartalus. Be to, šiandien matome, kad prie tokio kelio jau reikia ir šaligatvio, ir stotelių aikštelių. Manau, kad specialusis planas leis įvertinti dabartinę situaciją ir prognozuoti, kas bus po kurio laiko“, – sakė vicemeras.

Naudoja ir biudžeto lėšas

Kauno rajono savivaldybei tenka rūpintis 1 742 km vietinės reikšmės kelių. 575,9 km iš jų yra asfaltuoti, 938,2 km – žvyrkeliai, 228,7 km – grunto keliai be dangos. Kauno rajono savivaldybės asfaltuotų kelių ilgis (33 proc.) gerokai lenkia šalies vidurkį (19 proc.). Kasmet procentai vis auga: šiųmetis savivaldybės planas – išasfaltuoti 38 km kelių ir gatvių, nutiesti 11 km dviračių ir pėsčiųjų takų.

Kauno rajono savivaldybė yra viena iš nedaugelio, kuri keliams, gatvėms statyti, rekonstruoti ir taisyti lėšų skiria iš savo biudžeto. Pasak A.Nesteckio, kasmet didinti finansavimą šiai sričiai verčia nuolatinė plėtra: pakaunėje kuriasi nauji gyvenamieji kvartalai, sparčiai plečiasi gatvių tinklas. Porą pastarųjų metų didesnis dėmesys skiriamas kurortinės teritorijos statusą turintiems Kačerginės ir Kulautuvos miesteliams, daliai Zapyškio.

Palyginti su 2019 m. (4,4 mln. eurų), šiemet iš biudžeto buvo skirta beveik dvigubai daugiau lėšų – daugiau nei 8 mln. eurų. Valstybės dalis per lyginamąjį laikotarpį taip sparčiai nedidėjo: nuo 3,7 mln. eurų 2019 m. iki 4,7 mln. eurų šiemet.

Stabdo planus

Kaip jau minėjome, net 563 km svarbių transporto arterijų yra Susisiekimo ministerijos kompetencijoje, todėl savivaldybė neturi teisinio pagrindo jų tvarkyti. Kauno rajono savivaldybė dar 2018 m. pateikė Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD) sąrašą gatvių, kurias norėtų perimti savo žinion. Bendras jų ilgis 19,04 km, iki šiol iš minėto sąrašo perimta tik 1,3 km kelio atkarpa Miškalaukio kaime (Čekiškės seniūnija).

Šiame sąraše yra Ringaudus ir Aleksotą jungianti Šiltnamių gatvė, Bažnyčios gatvė Domeikavoje.

Rugpjūčio pabaigoje Kauno rajone viešint susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui, iš LAKD vadovo Remigijaus Lipkevičiaus sulaukta viltingo pažado: paspartinti gatvių perdavimo procedūras.

Domeikaviškiai jau kuris laikas skambina pavojaus varpais: reikia sutvarkyti šaligatvius Bažnyčios gatvėje ir Vandžiogalos plente, kad vaikai galėtų saugiai pasiekti mokyklą pėsčiomis. Savivaldybės planuose – kapitalinis Bažnyčios gatvės remontas. „Mes savo lėšomis parengiame projektą, o direkcija sutvarko važiuojamąją dalį, šaligatvį ir mes perimame šį objektą“, – sakė A.Nesteckis.

Šiltnamių gatvę norima perimti, nes teritorija labai urbanizuota, o LAKD sutinka perduoti, nes ši gatvė nėra jungtis tarp valstybinės reikšmės kelių. „Tačiau kol kas šios gatvės direkcija neįteisinusi. Kai bus atlikti kadastriniai matavimai, gatvė įregistruota, kartu su LAKD ją suremontuosime ir perimsime“, – aiškino vicemeras.

Pasak A.Nesteckio, savivaldybė pageidauja perimti Centrinę ir S.Žukausko gatves Ramučiuose. „Pagal respublikinės reikšmės kelių reikalavimus S.Žukausko gatvėje negalime įrengti šaligatvio ir išlaikyti eismo intensyvumo. Tarp šaligatvio ir važiuojamosios dalies turi būti žalioji zona, o tam neužtenka pločio: turėtume siaurinti važiuojamąją dalį. S.Žukausko gatvėje pastačius žiedą ir sunkiasvorį transportą nukeipus į Gamybos gatvę, eismo srautas per Ramučių gyvenvietę būtų ne toks intensyvus“, – tvirtino mero pavaduotojas.

Žiedo S.Žukausko gatvėje statybą planuojama pradėti kitais metais, mat projektas jau parengtas, o darbai Gamybos gatvėje baigiami.

Pasak A.Nesteckio, labai pasiteisina probleminėmis vietomis pavežioti atsakingus aukšto rango asmenis. Po M.Skuodžio vizito Kauno rajone iš karto buvo priimtas sprendimas sutvarkyti 200 m šašą Šakių plente prie Juragių sankryžos. Darbai čia jau baigiami.

Nori greitesnių sprendimų

Savivaldybei norisi, kad problemų sprendimas pajudėtų magistralėje A6 ties Garažų gatve. „Viadukas, kuris eina iš LEZ teritorijos, neatitinka pėsčiųjų lūkesčių. Visi buvo pripratę iš Narėpų pereiti magistralę ir naudotis viešuoju transportu. Ministras žadėjo grįžti prie šios temos“, – patikino pašnekovas. Jo žodžiais, tiek ministras, tiek LAKD vadovas žino Vandžiogalos plento problemas ir yra pasirengę dar kartą jas svarstyti. „Savivaldybė galvoja apie apvažiavimą įsikertant į naujai įrengtą jungiamąjį kelią prie Kumpių kaimo viaduko.

Kitas karštas taškas: nuo eismo intensyvumo dūstanti Šakių plento atkarpa nuo Akademijos iki Ringaudų. Situaciją sunkina tai, kad šalia kelio yra išsirikiavę visų prekybos tinklų centrai, dar du žada atsirasti. Mūsų nuomone, problemą būtų galima išspręsti eismą nuo Ringaudų nukreipiant į A5 magistralę“, – aiškino vicemeras. Kitas savivaldybės noras – atnaujinti šaligatvius prie respublikinės reikšmės kelių Padauguvoje, Saulėtekiuose, Mastaičiuose. „Esama infrastruktūra pėstiesiems čia jau yra pasenusi, asfaltas sulindęs į žemę. Esame pasiryžę viską atnaujinti savivaldybės lėšomis, jeigu LKAD atsisakys perteklinių reikalavimų įrengti lietaus nuotekų kanalizaciją, nes tai pabrangintų projektą“, – teigė A.Nesteckis.

Teksto autorius: Vilma Kasperavičienė, „Kauno diena“

Šio straipsnio publikuoti be „Kauno dienos“ leidimo negalima