Sprendiniai pakaunės magistraliniuose keliuose ignoruoja pėsčiuosius

Pastarieji keliolika metų gerinant infrastruktūros plėtrą valstybinės reikšmės magistraliniuose keliuose A1 ir A6 išties buvo palankūs Kauno rajonui. Tačiau sprendiniai ties Biruliškių, Narėpų ir Ramučių kaimais buvo orientuoti į automobilių eismo kokybės gerinimą, siekiant padidinti transporto srautų greičius, kelių pralaidumą, „ištrinti“ juodas dėmes avaringomis tapusiose vietose. Tačiau vykdant tokią plėtrą pėstieji buvo ignoruoti.

Atskyrė teritorijas

„Sprendžiant pėsčiųjų eismo ir automobilių eismo susikirtimo problemas, buvę praėjimai pėstiesiems magistralinių kelių juostose dažniausiai buvo panaikinami, pėstiesiems nepaliekant kitų pagrįstų, alternatyvių būdų patogiai kirsti magistralinius kelius. Atsitiko taip, kad priešingose magistralinio kelio pusėse esančios teritorijos tapo atkirstos viena nuo kitos, nors šių teritorijų formavimasis ir jų tarpusavio pėsčiųjų susisiekimo poreikiai vystėsi ne vieną dešimtmetį“, – susidariusią situaciją apibendrino Kauno rajono savivaldybės vicemeras Antanas Nesteckis.

Pasak vicemero, šiuo metu didžiausia problema pėstiesiems yra Vilnius-Kaunas magistralinio kelio kirtimas ties Biruliškėmis. „Praėjimas buvo įrengtas, tačiau jis nebuvo saugus, tokioje judrioje vietoje galėjo įvykti nelaimingų atsitikimų ir skaudžių avarijų. Todėl buvo nueita lengviausiu keliu: priimtas sprendimas uždaryti praėjimą, nesprendžiant, kaip gyventojai pateks į kitą važiuojamosios dalies pusę“, – sakė vicemeras.

Tokia pati situacija susidarė ir A6 magistraliniame kelyje ties Narėpais: praėjimas čia taip pat seniai uždarytas.

Prognozuoja nedarnų judumą

Anksčiau gyventojai naudojosi Kauno ar Jonavos visuomeniniu transportu nuvykti ir parvažiuoti iš miesto, dabar jie atkirsti nuo galimybės naudotis šia paslauga. „Sąlygų pėstiesiems kirsti kelią nesudarymas, kartu sumažino ir viešojo transporto gyventojams prieinamumą A6 kelio aplinkoje. Viešasis transportas Ramučių ir Narėpų kaimų zonoje, pagal esamas galimybes, yra organizuojamas A6 magistraliniu keliu, o išvykimo ir atvykimo stotelės, esančios priešingose šio kelio pusėse, tapo atskirtos ir sunkiai pasiekiamos. Ėjimas apie 2 km į priešingoje kelio pusėje esančią viešojo transporto stotelę tikrai neskatina gyventojų naudotis viešuoju transportu, ypač, kai dar apie 1,5 km reikia įveikti, norint pasiekti patį magistralinį kelią“, – tvirtino vicemeras.

Nuskriausti jaučiasi ne tik Biruliškių ar Ramučių gyventojai, situaciją aštrina ir tai, kad Kauno LEZ plečiasi, kuriasi naujos įmonės ir darbo vietos, su problemomis susiduria atvykstantys dirbti. „Šiandien mes kalbame apie darnų judumą, transporto srauto mažinimą, tačiau šioje teritorijoje paliekame gyventojams vienintelę galimybę – išvažiuoti automobiliu. Ir Kauno miesto, ir Kauno rajono savivaldybės, atliepdamos darnaus judumo nuostatas, projektuoja automobilių srautus, todėl, mano nuomone, atitinkamus sprendimus turėtų priimti ir LAKD, informuoti, kokius veiksmus jie numato, ypač, jei ketina naikinti perėjas ar šviesoforo reguliuojamas sankryžas. Tai turėtų būti aptarta su savivaldybe bei visuomene ir tik tuomet priimamas sprendimas, tenkinantis visų eismo dalyvių poreikius“, – įsitikinęs A. Nesteckis.

Nuogąstaujama, kad nesiimat veiksmų minėtai situacijai gerinti, gyventojai, vietoje to, kad vaikščiotų pėsti arba naudotųsi viešuoju transportu, rinksis važiavimą automobiliu arba bandydami kirsti magistralinius kelius ten, kur tam nėra sąlygų, sukels dar didesnes – avaringumo – problemas.

Karštos bulvės principas

Ne visi šių vietovių gyventojai žino, kad savivaldybė šiuo atveju – bejėgė, nes nėra magistralinių kelių savininkė. Tačiau būtent į savivaldybę dažniausiai rašomi skundai ar prašoma padėti apginti pažeistus pėsčiųjų interesus. Meras ne kartą kreipėsi į LAKD, Susisiekimo ministeriją.

Gana dažnai šios institucijos nesprendžia problemos iš esmės, it karštą bulvę meta atgal. „Iš LAKD gauti atsakymai nepateikia aiškios krypties, kaip turėtų būti kompleksiškai, konstruktyviai sprendžiamos šios pėsčiųjų susisiekimo infrastruktūros problemos trumpuoju bei ilguoju laikotarpiais ir apsiriboja tuo, kad problema bus nagrinėjama ateityje arba, kad problemą turi spręsti Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybė organizuodama patogesnį viešąjį transportą“, – sakė V. Makūnas.

Mero žodžiais, A6 yra pagrindinė viešojo transporto ašis Ramučių, Narėpų ir Biruliškių kaimams aptarnauti, šios gyvenamosios teritorijos ir susisiekimo viešuoju transportu su jomis sąlygos ilgus metus formavosi pagal šią ašį, todėl alternatyvių patogesnių ir racionalesnių susisiekimo viešuoju transportu formavimo sąlygų šioje zonoje nėra.

„Be to, pėsčiųjų infrastruktūros kūrimas valstybinės reikšmės keliuose yra neatsiejamas nuo jų infrastruktūrą valdančių institucijų – ministerijos ir direkcijos dalyvavimo jos planavimo bei kūrimo procesuose, kaip tai apibrėžia Kelių įstatymo nuostatos“, – pabrėžė V. Makūnas.

Pažado netesėjo

Beje, verta prisiminti, kad A1 magistraliniame kelyje ties Biruliškių kaimu buvo panaikintos ir viešojo transporto stotelės, ir magistralės kirtimo galimybės, nors šioje zonoje „Kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 94 iki 107 km rekonstravimo specialiajame plane“ ir buvo suplanuotas pėsčiųjų viadukas.

Rekonstrukcija baigėsi, tačiau ja džiaugiasi tik ratuotieji, o pėstieji pažadą apie viaduką šioje vietoje, panašu, kad gali pamiršti.

Esama vilčių

Šiuo metu tarp Kauno rajono savivaldybės vyksta diskusija su Susisiekimo ministerija ir LAKD dėl šių problemų sprendimo. Gegužės pradžioje Susisiekimo ministerijoje surengtas pasitarimas, kuriame susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas, Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas, Kelių direkcijos generalinis direktorius Marius Švaikauskas bei kiti minėtų institucijų darbuotojai aptarė ir šią problemą.

Kauno rajono savivaldybės administracijai pasiūlyta inicijuoti bendradarbiavimo sutarčių su LAKD ir kitais suinteresuotais asmenimis sudarymą siekiant užtikrinti veiksmų, reikalingų pėsčiųjų ir dviratininkų perėjų per magistralinį kelią A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ties Biruliškėmis ir per magistralinį kelią A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis ties Narėpais įrengimui, koordinavimą, taip pat parengti galimus eismo organizavimo sprendinius magistraliniame kelyje A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis ruože nuo kelio A1 iki Karmėlavos.

Savo ruožtu Kauno rajono savivaldybės meras V. Makūnas gegužės 26 d. raštu kreipėsi į Susisiekimo ministeriją prašydamas inicijuoti problemų sprendimus analizuojančios darbo grupės sukūrimą. Į ją siūloma įtraukti suinteresuotų šalių: ministerijos, LAKD, Kauno rajono ir Kauno miesto savivaldybes, Kauno LEZ atstovus. „Darbo grupė turėtų kompleksiškai įvertinti ir numatyti pėsčiųjų infrastruktūros plėtrą A1 ir A6 keliuose, atsižvelgiant į planuojamą vystyti A1-A6 magistralių jungtį ir dėl to planuojamus naikinti kairinius posūkius A6 ir rajoninio kelio Nr.1919 sankryžoje, numatomas kelių jungtis su Rail Baltika vėžės Kauno oro uosto stotimi, A1 magistralės rekonstrukcijos perspektyvas ir pan.“, – rašoma kreipimęsi.

Komentaras

Aivaras Vilkelis,

LAKD Transporto infrastruktūros planavimo ir inovacijų departamento direktorius

AB Lietuvos automobilių kelių direkcija nuosekliai vykdo Islandijos plento Kaune rekonstravimą. Visas projektas atliekamas etapais. Jau sutvarkytas ruožas nuo Kleboniškio tilto iki Sargėnų sankryžos,  pastatytas naujas tiltas per Nerį, viadukas per Jonavos gatvę. Šiuo metu vyksta vidurinio (A. Meškinio) tilto statyba, kurią užbaigus, bus sutvarkytas pietinis tiltas.  Sutvarkius visus tiltus, planuojamas paskutinis Islandijos plento rekonstravimo etapas – bus rekonstruojama Islandijos plento dalis nuo Kleboniškio tiltų iki Biruliškių sankryžos. 2024 m. planuojama pradėti minėtos dalies projektavimo darbus. Būtent projektavimo metu bus ieškoma būdų, kaip užtikrinti saugų pėsčiųjų eismą prie Biruliškių tarp Kauno miesto ir kitoje automagistralės A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda pusėje esančių teritorijų. Projektavimo metu rasti sprendimai bus įgyvendinti vykdant minėtų ruožų rekonstrukciją. Skaičiuojama, kad per magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožą nuo Biruliškių sankryžos iki „Via Baltica“ maksimalus paros eismo intensyvumas kai kuriomis dienomis siekia iki 78 tūkst. automobilių per parą.

AB Lietuvos automobilių kelių direkcija,  siekdama pagerinti susisiekimą magistraliniame kelyje A6  Kaunas–Zarasai–Daugpilis, yra įdiegusi saugų eismą gerinančias priemones: pastatytas viadukas, kuris užtikrina saugų eismo dalyvių patekimą į LEZ teritoriją, taip pat yra įrengtos šviesoforais reguliuojamos sankryžos, kurios užtiktina saugų kelio kirtimą. AB Lietuvos automobilių kelių direkcija supranta papildomų saugų pėsčiųjų eismą gerinančių priemonių poreikį šalia magistralinio kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis, todėl kviečia savivaldybes bendradarbiauti surandant galimybes įgyvendinant patogesnę ir saugią infrastruktūrą pėstiesiems.

Teksto autorius: Vilma Kasperavičienė, „Kauno diena“

Šio straipsnio publikuoti be „Kauno dienos“ leidimo negalima