Sodininkai džiaugiasi ne tik Kauno rajono savivaldybės parama

Prieš dvejus metus pakaunėje startavo nauja Specialioji sodininkų bendrijų rėmimo programa. Kauno rajone yra beveik 200 sodininkų bendrijų ir aktyviausios jau džiaugiasi rezultatais. Be finansinės paramos, įvardijama ir daugiau naudos. Tai ir sodininkams savivaldybės specialistų teikiamos konsultacijos, ir svarus indėlis rengiant Sodininkų bendrijų įstatymo pataisas.

Aktyvesni, nei tikėtasi

Jau 2021 m., paskelbus pirmąjį kvietimą, sodininkų bendrijos buvo labai aktyvios, netgi aktyvesnės, nei prognozavo savivaldybė. Sulaukta devyniolikos sodininkų bendrijų paraiškų. Vieną paraišką atsiėmė pati bendrija, dvi finansuoti atsisakė komisija.

Patvirtintos visos paraiškos, kuriose planuota atlikti kadastrinius matavimus, įrengti vandens gręžinį, atnaujinti vandens tiekimo sistemas, remontuoti bendrojo naudojimo objektus ir vandens bokštą, lėšų prašyta kelių priežiūrai ir remontui, vandens siurblinei statyti. Viena sodininkų bendrija pretendavo į savivaldybės paramą ketindama atnaujinti gatvės apšvietimą.

Žinoma, buvo ir tokių, kurie norėjo paramos individualiems sklypams pagerinti įrengiant valymo įrenginius ir pan., o programa numato paramą tik viešoms erdvėms ir bendro naudojimo objektams.

Dėmesys kelių priežiūrai

Pernai Kauno rajono savivaldybės specialiosios sodininkų bendrijų rėmimo programos komisijai buvo pateikta šešiolika prašymų. Vienam prašymui lėšų neskirta, nes jis neatitiko programos nuostatų.

Programos veiklai 2022 m. biudžete, kaip ir ankstesniais metais, buvo numatyta 50 tūkst. eurų. Pagal sodininkų bendrijų prašymus panaudota 24,6 tūkst. eurų, o 13 tūkst. eurų perkelti į šiuos metus.

Pagal penkis pernai pateiktus prašymus skirta parama bus išmokėta šiemet, nes bendrijos nespėjo atlikti darbų ir pateikti bendrijų išlaidas patvirtinančių dokumentų, o dešimt projektų įvykdyti sklandžiai.

Daugiausia programos lėšų – 13 tūkst. eurų – skirta bendrojo naudojimo žemėje esančių kelių, gatvių priežiūrai. 5,3 tūkst. eurų teko elektros tinklų, vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir valymo priežiūrai, o tokiems objektams atnaujinti – beveik 3 tūkst. eurų.

Už 3,3 tūkst. eurų atlikta kadastrinių matavimų, inventorizacijos, teisinės registracijos, techninės dokumentacijos rengimo darbų.

Įvardija ir kitą naudą

Eidigintas Germanavičius, Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos garbės pirmininkas džiaugėsi: programa labai pasiteisino. „Manau, kad ateityje ji gali ir išsiplėsti. Mums labai svarbu ir tai, kad, be materialinės pagalbos, savivaldybės darbuotojai konsultuoja sodininkus, kai jie kreipiasi norėdami pateikti prašymą ar jau atlikdami darbus. Savivaldybės vadovai žadėjo, kad bus numatytas konkretus darbuotojas ar net keli, kurie bus įpareigoti padėti sodininkams spręsti klausimus kartą ar kelis kartus per mėnesį iš anksto numatytu laiku. Sodininkams reikia pagalbos tiek juridiniais, tiek žemės ar statybų klausimais“, – „Kauno dienai“ sakė E. Germanavičius.

Lietuvoje, E. Germanavičiaus žiniomis, tėra vos kelios savivaldybės, kurios domisi ir rūpinasi sodininkais. „Be Kauno rajono, panaši praktika taikoma Panevėžio ir Šiaulių rajonų savivaldybėse. Gal prie gerųjų pavyzdžių dar galima priskirti Tauragę. Mažesnėse savivaldybėse ir sodininkų bendrijų, o kartu ir problemų mažiau, ten dažniau teikiama vienkartinė parama. Tačiau yra tokių savivaldybių, kurių vadovai nesupranta arba nenori suprasti, kas tie sodininkai, kodėl ir kokios pagalbos jie prašo“, – apgailestavo Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos garbės pirmininkas.

Proveržis įstatymuose

Pašnekovas pabrėžė, kad Kauno rajono savivaldybės iniciatyvų naudą pajuto ne tik pakaunės sodininkai. Įstatymas dėl sodininkų bendrijų infrastruktūros perėmimo savivaldybių žinion yra priimtas bene prieš dešimt metų, o Vyriausybė buvo įpareigota patvirtinti tvarką, kaip tai reikėtų daryti.

„Mes ne kartą kreipėmės ir prašėme išsiaiškinti, kodėl nevykdomas Seimo įpareigojimas. Prieš dvejus metus Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete surengtas posėdis, jo metu Susisiekimo ministerijai pavesta sudaryti darbo grupę ir spręsti problemas. Per porą metų parengta ne tik tvarka, bet ir įstatymo pataisos projektas. Siekdamas įteisinti sodų bendrijų kelių perdavimą, daug prisidėjo Kauno rajono savivaldybės atstovas Tautvydas Tamošiūnas, puikiai išmanantis žemėtvarkos reikalus. Mano nuomone, jis nuveikė didelį darbą, nubrėžė gaires, koks turėtų būti sodininkų bendrijų įstatymas, kaip reikėtų traktuoti kadastrinius matavimus“, – tvirtino E. Germanavičius.

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos garbės pirmininko nuomone, per pastaruosius metus pavyko pasiekti reikšmingų rezultatų, kad sodų bendrijų keliai taptų ne vien sodininkų rūpesčiu, bet prie to prisidėtų ir savivaldybės. „Galima konstatuoti, kad, įsigalėjus įstatymo pakeitimams, reikės padirbėti ir visoms bendrijoms – parengti namų darbus, t. y. apsispręsti, kurie keliai jiems yra svarbiausi ir gali būti perduoti savivaldybėms kaip atitinkantys reikalavimus, numatytus įstatymo pataisoje. Žinoma, įstatymo pakeitimus dar turi patvirtinti Seimas“, – sakė pašnekovas.

Komentaras

Antanas Nesteckis, Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas

Kauno rajono savivaldybė norėjo ir nori prisidėti prie sodininkų bendrijų problemų sprendimo. Tai gali būti kelių priežiūra, vandentiekio trasų, apšvietimo įrengimas. Praėjusieji metai parodė, kad ne visi gyventojai gali prisidėti tiek, kiek buvo numatyta. Šį mėnesį iš naujo bus svarstomas tvarkos aprašas. Manau, kad tose Kauno rajono sodininkų bendrijose, kuriose gyvenamąją vietą yra deklaravę daug gyventojų ir kuriose esantys keliai atitinka bent minimalius reikalavimus, bus atlikti kadastriniai matavimai. Savivaldybė prisidės daugiau, o gyventojams teks mažesnė finansinė našta. Kaip ir pernai, Kauno rajono savivaldybės biudžete šiemet numatyta 50 tūkst. eurų, tačiau, jei bus poreikis, tikslinant biudžetą, šią sumą bus galima ir padidinti.

Teksto autorius: Vilma Kasperavičienė, „Kauno diena

Šio straipsnio publikuoti be „Kauno dienos“ leidimo negalima