Socialinio darbo organizatorės sprendžia iškilusias problemas, kol jos dar netapo rizika

Vykstant spartiems socialiniams procesams, reikia naujų sprendimų, padedančių įveikti visuomenėje kylančius iššūkius ir patenkinti naujus poreikius. Todėl socialinės inovacijos tampa vienu iš svarbių įrankių ir sprendimo būdų. Kauno rajono savivaldybė ir šioje srityje turi sukaupusi vertingos patirties.

Šiemet vasarį, orientuojantis į socialinę Kauno rajono bendruomenės narių gerovę, siekiant kurti efektyviai funkcionuojantį socialinių paslaugų tinklą ir didinti informacijos prieinamumą bei sklaidą, pradėtos teikti naujos prevencinės socialinės paslaugos, padedančios spręsti gyvenime iškilusias problemas, kol jos dar netapo socialine rizika. Iki tol socialinės paslaugos pakaunėje teiktos siekiant padėti išspręsti konkrečias, jau kilusias žmogaus ar šeimos socialines krizes, o dėmesio prevencijai buvo skiriama mažai.  

Įkūrė skyrių

Prevencinėms ir bendrosioms socialinėms paslaugoms teikti Kauno rajono socialinių paslaugų centre įkurtas Socialinės pagalbos bendruomenėje skyrius. Dvidešimt penkiose Kauno rajono seniūnijose dirba dešimt socialinio darbo organizatorių. Šių specialistų paslaugos finansuojamos iš Kauno rajono savivaldybės lėšų ir nemokamai teikiamos visiems Kauno rajono gyventojams.

Socialinio darbo organizatoriai seniūnijose teikia dvi prevencines socialines paslaugas: ieško potencialių socialinių paslaugų gavėjų ir dirba su bendruomene. „Socialinio darbo organizatoriai skleidžia informaciją apie pagalbos Kauno rajone galimybes, namuose lanko pakaunės gyventojus, kuriems reikia pagalbos, pildo asmens, sulaukusio senatvės pensijos amžiaus, asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti įvertinimo klausimynus, vertina socialinių paslaugų poreikius, bendradarbiauja ir tarpininkauja organizuojant pagalbą gydymo, reabilitacijos, globos ir kitose įstaigose, esant poreikiui palydi į jas, atlieka asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus įvertinimą“, – prevencines socialines paslaugas pristatė Kauno rajono socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams, pavaduojanti direktorių Kristina Stanislovaitienė.

Poreikis didėja

Pasak Socialinės pagalbos bendruomenėje skyriaus vedėjos socialiniams reikalams Dovilės Martinonės, prevencinių socialinių paslaugų ir socialinio darbo organizatorių pagalbos poreikio didėjimas akivaizdus – nuo skeptiško ir nedrąsaus pirminio skyriaus vertinimo iki šimtais skaičiuojamų konsultuotų, informuotų ir kitas socialines paslaugas gavusių rajono gyventojų.

„Užmegzti ryšiai su seniūnijose veikiančiomis ambulatorijomis, šeimos klinikomis ir gydytojais, kurie aktyviai dalinasi informacija su savo pacientais ir jų artimaisiais, tikslingai nukreipdami juos pas seniūnijose dirbančius socialinio darbo organizatorius. Intensyviai bendradarbiaujama su socialines paslaugas teikiančiomis NVO įstaigomis, organizuojamas užimtumas atokiose rajono vietovėse gyvenantiems neįgaliems asmenims, sprendžiamos benamystės, apgyvendinimo, higienos, priklausomybių problemos. Teikiama informacija ir pagalba, įvertinant socialines bei gyvenimo sąlygas Rokiškio psichiatrinei ligoninei, Lietuvos kalėjimų tarnyboms, bendradarbiaujama su Užimtumo tarnyba“, – vardijo D. Martinonė.

Skyriaus vedėjos žodžiais, pakaunės gyventojų problemos yra įvairios bei kompleksinės. „Socialinės pagalbos bendruomenėje skyriaus tikslas – atliepti žmonių poreikius ir sukurti juos tenkinantį pagalbos tinklą. Gyventojai dalinasi, jog skyriaus ir socialinio darbo organizatorių darbas suteikia jiems saugumo jausmą – vis daugiau žmonių sužino ir noriai dalinasi su kitais, kur jie gali kreiptis, turėdami tam tikrą problemą, rūpestį ar tiesiog norėdami pasitarti. Darbuotojos aktyviai įsitraukia į seniūnijų bendruomenes, jų veiklas, padeda organizuoti ir dalyvauja renginiuose, siekdamos tapti matomos, žinomos, taip pat norėdamos kuo geriau pažinti gyventojus, jausti bendruomenės pulsą“, – teigė D. Martinonė.

Nori paslaugų namuose

Skyriaus vedėjos žodžius patvirtino ir socialinio darbo organizatorė Agnė Jurkevičienė. Kadangi ji kiekvieną dieną bendrauja su asmenimis, pastebi vis didesnį socialinių paslaugų poreikį. „Vis daugiau asmenų nori išlikti savarankiškesni ir pasinaudoti galimybe gauti socialines paslaugas namuose. Socialinių paslaugų poreikis auga, ir vis didesnis kiekis asmenų jomis pasinaudoja, tad mūsų darbas bendruomenėje yra svarbus“, – sakė A. Jurkevičienė.

Socialinio darbo organizatorė Akvilė Bakūnienė džiaugėsi, kad ji ir kolegės priartėjo arčiau žmonių, kuriems reikia socialinių paslaugų ir pagalbos. „Nors mūsų skyrius naujas, tačiau iš seniūnijų gyventojų girdžiu gražius atsiliepimus, kad pagalbos jie sulaukia greičiau. Mums duotas labai geras darbo įrankis – automobilis, todėl žmogui padėti tapo lengviau, nes prireikus padėti, važiuoju čia ir dabar. Seniūnijose gyvena nemažai pensinio amžiaus, vienišų asmenų, kuriuos aplankau, bandau sukurti artimą ryšį ir suteikti reikiamą pagalbą. Man labai svarbus kiekvienas klientas, stengiuosi kiekvienoje situacijoje būti empatiška, išlaikyti kiekvieno kliento orumą, pagarbiai ir nuoširdžiai bendrauti, įgalinti ir padėti išlaikyti savarankiškumą“, – pasakojo A. Bakūnienė.

Socialinio darbo organizatorė Jurgita Kordušaitė, naujame skyriuje pradėjusi dirbti nuo vasario 1 d., neslėpė, kad pradžia buvo kupina iššūkių, tiek susipažįstant su seniūnijomis, tiek su nauja darbo specifika, teritorijomis bei pačiais paslaugų gavėjais ir jų artimaisiais.

„Šiandien galiu pasidžiaugti, kad seniūnijų gyventojai, susidūrę su sunkumais dėl artimojo ar dėl savęs, drąsiai skambina ar atvyksta, ieško pagalbos, o mūsų mobilumas leidžia pasiekti net ir gyvenančius atokiau“, – sakė J. Kordušaitė.

Į šią socialinio darbo organizatorę jos aptarnaujamos teritorijos gyventojai dažniausiai kreipiasi dėl pagalbos į namus ar dėl socialinės globos asmens namuose, dienos globos institucijoje ar atokvėpio paslaugų. Tačiau neretai norima pasikonsultuoti, ką daryti vienoje ir kitoje situacijoje prižiūrint artimąjį, kokius žingsnius atlikti norint nusistatyti specialiuosius poreikius, kokios išmokos skiriamos, kokios paslaugos apskritai priklauso asmeniui.

„Neretai ir patys senyvo amžiaus asmenys ieško pagalbos, kai tampa sunku tvarkytis buityje sutrikus sveikatai ar sprendžiant nuvykimo pas gydytoją klausimus. Bendradarbiavimas su gydymo įstaigomis, dienos centrais, slaugos ligoninėmis ir kitomis institucijomis padeda operatyviau išspręsti susidariusias žmogui situacijas“, – pastebėjimais dalijosi J. Kordušaitė.

Pasak socialinio darbo organizatorės, žmonės pasidžiaugia, kad paslaugos ir informacija tapo labiau prieinamesnės, operatyviau sprendžiami klausimai. „Smagu, kad kaimynai dalijasi žiniomis ir nukreipia vieni kitus, kur ieškoti pagalbos, prie sklaidos prisideda ir gydymo įstaigos. Stengiuosi informuoti apie teikiamas socialines paslaugas, palieku savo kontaktus, kad esant reikalui visada galėtų pasiskambinti, pasikonsultuoti ar kreiptis dėl socialinių paslaugų. Tenka patarpininkauti, palydėti asmenis ar nukreipti į tam tikras institucijas. Džiaugiuosi, kad esu šio skyriaus dalimi, kad galiu padėti žmonėms, išvaduoti juos iš nežinomybės ir, radus tinkamą sprendimą jų situacijose, nors trumpam išvysti šypsenas“, – kalbėjo J. Kordušaitė.

Platus paslaugų spektras

„Kviečiame Kauno rajono gyventojus kreiptis į socialinio darbo organizatorius, kai nori gauti informaciją apie jiems priklausančias socialines paslaugas, ir kai jau žino, kokių socialinių paslaugų jiems reikia, norėdami pateikti prašymus, kai pageidauja gauti asmeninio asistento pagalbą ar techninės pagalbos neįgaliesiems priemones, kai reikia pagalbos kreipiantis į institucijas, įstaigas ir organizacijas, kuriose asmuo ar šeima gali gauti pagalbą“, – ragino K. Stanislovaitienė.

Kauno rajono savivaldybė organizuoja 28 socialinių paslaugų teikimą, tarp jų – ir šešias prevencines socialines paslaugas. Be potencialių socialinių paslaugų gavėjų paieškos ir darbo su bendruomene paslaugų, prie prevencinių socialinių paslaugų priskiriamos ir kitos paslaugos: kompleksinės paslaugos šeimoms, kurias teikia bendruomeniniai šeimos namai „Darnūs namai“, Šeimos konferencija (paslaugą perka Kauno rajono savivaldybė), atviras darbas su jaunimu ir mobilus darbas su jaunimu (jaunimo paslaugas koordinuoja Kauno rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius). 

Iškalbingi skaičiai

Kauno rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Rima Jusienė „Kauno dieną“ informavo, kad per šių metų sausį – birželį pagalbos į namus paslauga suteikta 282 pakaunės gyventojams (iš jų – 226 senyvo amžiaus asmenys). Socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir atkūrimo paslauga pasinaudojo 1148 žmonės, o socialinės reabilitacijos neįgaliesiems bendruomenėje – 352 neįgalieji.

Vaikų dienos centrus lankė 292 vaikai. Psichosocialinė pagalba suteikta 261 asmeniui, o laikinai apnakvindinti 89.

Dienos socialinė globa (institucijoje ir namuose) suteikta 158 asmenims (36 vaikams, 71 suaugusiam asmeniui su negalia, 68 senyvo amžiaus asmenims), trumpalaikė socialinė globa – 63 (9 suaugusiems asmenims su negalia ir 54 senyvo amžiaus asmenims), o ilgalaikė socialinė globa – 278 (1 vaikui, 71 suaugusiam neįgaliajam ir 206 senyvo amžiaus asmenims.

Savivaldybėje asmenims su negalia yra teikiama ir asmeninio asistento pagalba, ją gauna 36 gyventojai.

Komentaras

Raminta Popovienė,

Kauno rajono savivaldybės vicemerė

Kauno rajono savivaldybei svarbu, kad pakaunėje socialinių paslaugų tinklas būtų išplėtotas taip, kad gyventojai greičiau sulauktų socialinės pagalbos, jų problemos būtų sprendžiamos operatyviau.

Kasdien siekiame užtikrinti teikiamų socialinių paslaugų prieinamumą vaikams, šeimoms, senyvo amžiaus asmenims ir neįgaliesiems. Nauji socialinio darbo organizatoriai Socialinės pagalbos bendruomenėje skyriuje ne tik ieško sprendimo būdų sudėtingose situacijose, bet ir prisideda prie prevencinių priemonių kūrimo, siekiant, kad žmogus jaustųsi saugus ir orus.

Teksto autorius: Vilma Kasperavičienė, „Kauno diena“

Kauno rajono socialinių paslaugų centro nuotr.

Šio straipsnio publikuoti be „Kauno dienos“ leidimo negalima