Kauno rajono seniūnės griauna stereotipus

Lietuvoje vyrauja stereotipas, kad seniūno darbas – vyriškas. Kauno rajono pavyzdys tokią nuostatą paneigia. Kovo 8-osios išvakarėse Ringaudų seniūnijai paskirta vadovauti Rūta Slivinskienė, persvėrė santykį moterų naudai. Dabar pakaunėje seniūnėmis dirba 13 moterų, o 12-kai seniūnijų vadovauja vyrai. Beje, visose 25 seniūnijose pavaduotojos yra moterys.

Tiesa, R.Slivinskienė Ringaudų seniūnijai vadovaus, kol bus paskelbtas konkursas seniūno pareigoms užimti. Moteris „Kauno dieną“ patikino, jog galvoja dalyvauti šiame konkurse. „Sakoma, savame krašte pranašu nebūsi, nežinau, kaip, mane priims seniūnijos gyventojai“, – abejonėmis dalijosi R.Slivinskienė. Naujoji seniūnė patirties įgijo dirbdama Rokų ir Lapių seniūnijose, keletą metų vadovauja Ringaudų bendruomenės centrui, yra įgyvendinusi ne vieną projektą.

Šauniai susidoroja su iššūkiais

„Seniūno duona nelengva: jam reikia spręsti daug ūkinių problemų, gesinti konfliktus, gebėti bendrauti su įvairiais žmonėmis, kurių lūkesčiai dažniausiai būna didesni, nei galimybės. Darbų virtinė ilga ir retai kada sutelpa į oficialiai nustatytą laiką – pūgai, potvyniui, gaisrui ar kokiai kitai nelaimei juk nepasakysi, kad palauktų iki pirmadienio“, – neslėpė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Šarūnas Šukevičius.

Administracijos direktoriaus nuomone, moterims seniūnėms, ypač turinčioms nepilnamečių vaikų, šiuo požiūriu dar sudėtingiau. „Pasitaiko, kad moterys namuose laiko tris kampus, o kartais – ir visus keturis. Stebiuosi, kad joms pakanka laiko ne tik darbui, bet ir pomėgiams, savišvietai, mokslams. Mūsų seniūnės skiriasi savo charakteriais, išsilavinimu, patirtimi, darbo stiliumi, bet visos siekia geriausių rezultatų ir šauniai susidoroja su iššūkiais. Pastebėjau, kad moterys atidžiau įsigilina į problemas, yra jautresnės, rūpestingesnės, labiau atsidavusios darbui“, – didžiavosi Š.Šukevičius.

Didžiausią seniūno darbo stažą Kauno rajone turi Garliavos apylinkių seniūnas Eimuntas Raugevičius, savivaldoje dirbantis nuo 1988 metų pritarė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriui. „Seniūno pareigose moterys vyrams nenusileidžia, o dirbant su dokumentais – jos kruopštesnės. Moterys sugeba labiau užjausti. Nesakau, kad vyrai neturi atjautos, bet mes ne tokie švelnūs. Ūkiniuose dalykuose stipresni vyrai, tačiau didžiausioje pagal gyventojų skaičių Garliavos seniūnijoje, puikiausiai susitvarko moteris“, – teigė ilgiausiai šiose pareigos dirbantis Garliavos apylinkių seniūnas Eimuntas Raugevičius.

Seniūnijos – savivaldybės stiprybė

Kauno rajonas – šešta pagal dydį šalies savivaldybė, turinti didžiausią šalyje seniūnijų skaičių. „Dvidešimt penkios seniūnijos yra Kauno rajono savivaldybės stiprybė. Jos kilusius klausimus administracijai padeda išspręsti vietoje. Toks seniūnijų skaičius – didelis privalumas nemažam ir 100 km atstumu nuo vieno žemėlapio pakraščio iki kito išsibarsčiusiam Kauno rajonui“, – tvirtino Š.Šukevičius.

Tiek Lietuvoje, tiek Kauno rajone seniūnijos yra labai skirtingos, todėl skiriasi ir jose kylančios problemos. Be abejo, nemaža problemų dalis seniūnijose – ūkinės, tačiau jau kuris laikas seniūno pareigų spektras yra šiek tiek išsiplėtęs. Tai ir darbas su bendruomenėmis, bendruomeniškumo skatinimas, darbas su organizacijomis, projektinė veikla ir moterys čia turi daugiau privalumų.

Lėmė Zodiako ženklas

Iš moterų ilgiausią darbo stažą seniūnijoje turi Raudondvario seniūnė Daiva Bulotienė. Seniūne tapo 2012-aisiais, tačiau Raudondvario seniūno pavaduotoja ji buvo nuo 1995 metų. Moteris prisipažino labai norėjus likti Raudondvaryje arčiau šeimos, nes vaikai buvo maži. Jos mama skelbimų lentoje aptiko, kad komunalinio ūkio įmonei reikia inžinieriaus-kompiuterininko.

„Esu baigusi inžineriją, kadangi mano specialybė – kompiuterininkė, susiviliojau pasiūlymu. Nuėjau pas tuometinį apylinkės viršaitį Arturą Mackevičių į pokalbį. Jis mane labai įdomiai priėmė – viršaitis teikė prioritetą Zodiako ženklams, išanalizavęs manąjį, pasakė, kad tinku“, – šypsojosi Raudondvario seniūnė. „Besikeičiant viršaičiams, tapau pavaduotoja, ja buvau labai ilgai, „pergyvenau“ 6 viršaičius ir seniūnus. Tokia mano karjera“, – šypsojosi D.Bulotienė.

Seniūnė yra vietinė, Raudondvario gyventojus pažįsta nuo vaikystės. „Žinoma, dabar kaita didelė, tačiau vis dėlto jaučiuosi kaip savame kieme: visi pagelbės, padės, žinau, kaip bendrauti su bet kuria šeima, kaip prieiti prie kiekvieno žmogaus. Puikiai žinau teritoriją – daug pliusų, kai esi vietinis“, – sakė seniūnė.

Ji tikino negali sakyti, kad vyrai beširdžiai ar nemoka pasakyti gražaus žodžio, bet žmonės, kuriems reikia pagalbos, moteriai atsiveria lengviau. „Jaunos mamos, senutės pas mane ateina kaip išpažinties, gal aš per daug sugeriu tos informacijos. Bet jei žmogus išeina dėkodamas ir patenkintas, pats geriausias darbo įvertinimas“, – kalbėjo D.Bulotienė.

Eina kaip pas mamą

Vis dėlto ilgiausiai seniūne pakaunėje dirba Danutė Glinskienė. Pradėjusi dirbti prieš 23 metus, Taurakiemio seniūnijoje ji kilo laiptelis po laiptelio: buvo socialinio darbo organizatore, pavaduotoja, nuo 2009 m. birželio buvo paskirta laikinąja, o 2010 m. sausio 1 d. tapo seniūne.

„Nesakyčiau, kad šis darbas vyriškas. Moterys yra švelnesnės, labiau geba prieiti prie žmogaus. Žinoma, problemos įvairios, ateini į darbą ir nežinai, nuo ko prasidės diena. Pradžioje ūkiniai reikalai atrodė sudėtingi, tačiau su laiku atsirado patirtis, negąsdina nei technikos remontai, gatvių apšvietimo ar asfaltavimo klausimai“, – patikino pašnekovė.

D.Glinskienė, kaip ir D.Bulotienė, mano, jog yra daug geriau, kai seniūnas yra vietinis. „Pasitaiko, kai žmonės manipuliuoja, bando neteisingai pateikti problemą. Esu čia gimusi ir augusi, todėl puikiai žinau, su kokiomis mintimis ateina žmogus, dažnai nereikia net į vietą važiuoti, mintinai žinau, kur kas yra. Nevietiniam seniūnui lengviau dėl kito niuanso: atvažiavai, atidirbai 8 valandas ir išvažiavai. Aš negaliu 17 valandą užrakinti seniūnijos duris ir išjungti telefoną. Problemų yra visokių, žmonės skambina ir po darbo. Pasitaiko, kad klausimai, dėl kurių kreipiamasi, nėra seniūno kompetencija, neretai žmonės pas mane eina kaip pas mamą, tiesiog patarimo“, – atviravo pašnekovė.

Nustebino tik žmonių srautas

Jolita Petkauskė pagal vadovavimo stažą yra jauniausia pakaunės seniūnė. „Ne tik pagal stažą, bet ir pagal amžių jauniausia“, – šypsojosi Jolita, Samylų seniūnijai vadovaujanti nuo 2019 m. kovo pabaigos.

Ji patikino, kad įsivaizdavimas, koks yra seniūno darbas, ir realybė praktiškai neprasilenkė. Pradėjusią dirbti J.Petkauskę nustebino tik su problemomis besikreipiančių žmonių srautas. Ji išskyrė vieną kategoriją – sodininkų bendrijose gyvenančius žmones. „Vienas dalykas – sodininkų bendrijos tampa gyvenamųjų namų kvartalais, nebėra taip, kad čia atvažiuojama vasarai užsiauginti pomidorų lysvelę. Gyventi nuolat dažniausiai atsikelia jauni žmonės, gyvenamąją aplinką jie įsivaizduoja kiek kitaip. Be to, sodininkų bendrijoms galioja ir specialūs teisės aktai, seniūnija ar savivaldybė ne visuomet gali jiems padėti“, – tvirtino pašnekovė.

J.Petkauskės nuo pat pradžių negąsdino vadinamoji vyriška arba ūkiškoji veiklos seniūnijoje pusė, o sunkiausia, jos nuomone, tam tikrai kategorijai žmonių išaiškinti, kad ne viskas išsprendžiama čia ir dabar.

Teksto autorius: Vilma Kasperavičienė, "Kauno diena"