Kiekvienas sėkmingai pasibaigęs kvietimas pakaunės medikus nuteikia pozityviai

Praėjusieji metai, kaip ir 2020-ieji, Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stočiai buvo sudėtingi. „Iššūkiai patys mus susirasdavo, juos spręsti teko labai greitai ir organizuotai, vertinant besikeičiančią epidemiologinę situaciją“, – sakė direktorė Nelita Gužiūnaitė-Bybartienė. Pasak įstaigos vadovės, ir dirbant pandemijos fone, netrūko sėkmės istorijų: išgelbėtų gyvybių, priimtų gimdymų, gerai pasibaigusių nestandartinių situacijų.

„Jei mūsų darbe kas nors nepasiseka, išgyvename visi, analizuojame ir darome išvadas. Labai norime žmonių supratimo, kad jie suvoktų, jog greitosios medicinos pagalbos stotyje taip pat dirba žmonės ir jie nėra kokie nors superherojai, kurie atvyks ir padarys stebuklą. Nors kartais išties taip nutinka, kai situacija atrodo beviltiška, bet pacientas ištraukiamas iš mirties nagų. Džiaugiamės, kad pernai įstaigoje nenutiko kokių nors fatališkai blogų dalykų, – tai irgi gera žinia“, – šypsojosi direktorė.

Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojai periodiškai atnaujina praktinius įgūdžius, kaip elgtis nestandartinėse, rečiau pasitaikančiose situacijose. Nedažnai, tačiau pasitaiko atvejų, kai medikų komandai tenka praktiškai išspręsti situaciją, apie kurią žino tik teoriškai. „Jei ir pasitaiko tokių atvejų, su kuriais susiduriama pirmą kartą, nei pacientas, nei jo artimieji to nepajunta, – dirbame atsižvelgdami į situaciją ir teikiame pagalbą pagal patvirtintus algoritmus“, – pasakojo įmonės vadovė.

Pandemija išaugino skaičius

2021-ieji Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stočiai prasidėjo išskirtinai. Įvertinus, kad savo darbe su COVID-19 ligoniais darbuotojai susiduria kasdien, jie pradėjo vakcinuotis, šiuo metu visiškai pasiskiepiję yra 99 proc. darbuotojų. „Galime palyginti: kol nebuvo vakcinavimo ir dirbome su COVID-19 liga sergančiais pacientais, persirgo septyniolika mūsų darbuotojų, o pernai – tik penki, ir sirgo lengvai. Vertindami pagal įstaigos apimtį, galime įvertinti, kad vakcina tikrai veikia“, – teigė N.Gužiūnaitė-Bybartienė.

Pasak direktorės, pandemija išaugino ir kvietimų skaičių. Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stotis 2020 m. sulaukė apie 16,6 tūkst. kvietimų, o pernai buvo registruota beveik 19 tūkst., arba beveik 15 proc. daugiau, kvietimų, iš jų pagalba teikta beveik 3 tūkst. pacientų, kurie sirgo arba buvo įtariama, kad serga COVID-19 liga. Išaugus iškvietimų skaičiui, padidėjo ir nuvažiuotų kilometrų skaičius. Pernai Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos automobiliai nuvažiavo daugiau kaip 700 tūkst. km.

„Tai didžiuliai skaičiai, o kartu ir krūviai mūsų įstaigos medikams. Nors pernai netrūko įtampos, darbo organizavimo pakeitimų, metus užbaigėme sėkmingai“, – apibendrino įstaigos vadovė.

Direktorė džiaugėsi, kad tarp įprastų ir pandeminių darbų pavyko rasti laiko ir surengti edukacijų vaikams apie pirmosios pagalbos teikimą, metų pabaigoje kartu su policija ir priešgaisrine gelbėjimo tarnyba tradiciškai dalyvauti projekte „SOS 112“ Kauno rajono mokyklose, kai moksleiviams primenamos elementarios saugumo taisyklės ir veiksmai iki atvykstant specialiosioms tarnyboms.

Pastebi pokyčių

Pandeminis fonas, N.Gužiūnaitės-Bybartienės žodžiais, daro įtaką žmonių emocijoms ir labilios nuotaikos lygiui – sulaukiama emocionalių skambučių, kai skundžiamasi, kad greitoji per ilgai važiavo ar nuvežė ne į tą ligoninę.

„Mūsų darbuotojai dirba pagal Kauno rajono greitosios medicininės pagalbos stoties ir sveikatos apsaugos ministro patvirtintus gydymo algoritmus. Šiuo sveikatos priežiūrai jautriu periodu, į kokią ligoninę pacientą vežti, mus koordinuoja apskrities dispečerinė. Pernai, kai dėl COVID-19 situacijos buvo perorganizuojama sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarka, nemažai pacientų iš Kauno rajono teko vežti į Šakių, Kėdainių, Prienų, Raseinių, kitas Kauno apskrities ligonines“, – sakė įstaigos vadovė.

Pagal dabartinę greitosios medicinos pagalbos tarnybos veikimo sistemą, Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojai važiuoja į visus iškvietimus. „Tačiau tarp jų nemažai pasitaiko ir tokių, kai žmonės turėtų patys kreiptis į šeimos gydytoją ar vykti į polikliniką. Dėl kraujospūdžio svyravimų, tam tikrų lėtinių ligų tenka važiuoti 30–40 km, nuvežti tik tabletę nuo kraujospūdžio, o tai tikrai nėra greitosios medicinos pagalbos darbas“, – pavyzdį pateikė N.Gužiūnaitė-Bybartienė.

Didžiausias turtas – darbuotojai

Direktorės žodžiais, kaip ir kelios pastarosios vasaros, pernykštė buvo ypač karšta tiek temperatūros, tiek darbo atžvilgiu. „Iki šiol budėjimo postuose neturėjome oro kondicionavimo sistemų, taigi karštomis dienomis sudėtinga būdavo atsigaivinti ir per pertraukėles. Todėl pernai investavome į tai ir medikai iškvietimų jau gali laukti komfortiškesnėmis sąlygomis, aišku, kai turi atokvėpio pertraukėlių, nes dirba išties intensyviai“, – pasakojo direktorė.

Pernai Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stotis visiškai atnaujino visų darbuotojų darbo aprangą, šis projektas kainavo apie 35 tūkst. eurų. Be to, nuolat atnaujinama aparatūra.

„Mūsų nuolatinis rūpestis – periodiškai atnaujinti greitosios medicinos pagalbos automobilių parką, medicinos aparatūrą. Nors mūsų automobilių parkas yra tikrai neblogas, bet jis labai greit dėvisi, nes per metus vienam greitosios medicinos pagalbos automobiliui tenka nuvažiuoti 60–70 tūkst. km. Paskutinį automobilį iš Sveikatos apsaugos ministerijos esame gavę gal 2008 m., nė vieno jų nebeturime ir apie tai seniai esame pamiršę. Automobilius, kurių kainos tikrai didelės, perkame už savo lėšas. Parką planuojame atnaujinti ir šiemet. Jei pavyks, pakeisime 2011 ir 2012 m. gamintus automobilius. Greitosios medicinos pagalbos automobilis yra pagrindinė mūsų darbo priemonė. Jei neturėsime kuo nuvažiuoti pas pacientą kaimelyje, miškelyje ar atokiame vienkiemyje, net ir naujausia aparatūra taps bevertė, nes tiesiog nepasieksime įvykio vietos“, – kalbėjo N.Gužiūnaitė-Bybartienė.

Įstaigos vadovė pabrėžė: vis dėlto šiame darbe labai svarbu yra profesionalus kolektyvas. „Dirba puikios brigados, išties geri medikai ir paramedikai, jie – savo darbo profesionalai, adrenalino fanatikai. Tai žmonės, gelbstintys patekusius į bėdą, padedantys ateiti į šį pasaulį naujoms gyvybėms, suteikiantys viltį sunkiems ligoniams“, – komplimentų kolektyvui negailėjo direktorė.

Suplanuota plėtra

„Įvertinę, kad Kauno rajonas plečiasi, auga gyventojų skaičius, iki šių metų pavasario norime iki galo užpildyti Domeikavos postą, kad jame nuolat budėtų brigada. Ketiname papildomai priimti tris keturis naujus darbuotojus paramedikus, taip pat į paramedikus persikvalifikuoja vairuotojai“, – šių metų planais dalijosi pašnekovė.

Jau dabar būsimieji paramedikai savanoriauja, atlieka praktiką Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stotyje, susipažįsta su darbo specifika, kartu su brigada vyksta į iškvietimus. „Norint dirbti greitosios pagalbos stotyje neužtenka įspūdingo CV, yra pasitaikę atvejų, kai pretendentai, savo akimis pamatę šio darbo kasdienybę, pripažįsta: šis darbas – ne man, per daug įtampos, adrenalino, per daug sudėtinga. Tačiau į šią atsakingą tarnybą dirbti ateina ir nemažai motyvuotų, degančių noru padėti specialistų. Jie mokosi, praktikuojasi ir vėliau turi galimybę sėkmingai tęsti karjerą gelbstint gyvybes“, – pastebėjo direktorė.

Kai Domeikavos brigada jau bus visiškai sukomplektuota, tikimasi, kad pagerės paslaugos prieinamumas Domeikavos, Lapių, Vandžiogalos, Užliedžių seniūnijoms. „Tuomet turėsime visiškai sukomplektuotas šešias brigadas, taigi galime pasidžiaugti ir Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties plėtra“, – optimistiškai pokalbį užbaigė N.Gužiūnaitė-Bybartienė.

Teksto autorius: Vilma Kasperavičienė, "Kauno diena"

Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties archyvo nuotr.